BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

8 chapter - Liepos 17 diena

hernameisny | 2010-11-14 | Be temos

Labai labai karšta! 42C laipsnių. Geriau per tokį karštį nekelti kojos iš baseino, kaip aš dabar ir darau. Taip. Guliu pripūstoje, apvalioje valtyje, plūduriančioje baseine. Mėgaujuosiu saule gal kokias porą minučių ir šoku į vandenį atsigaivinti. Gaivinantis šaltas vanduo, pradžiugina kiekvieną mano kūno ląstelę ir begėdiškai primena biblioteką. Tik ne knygas. Bet Jį. Jerry. Na gerai. Begėdiškai primena, įžiebdamas plačią šypseną mano veide (tiek šypsantis gal raukšlių atsirasti!), kad aš esu įsimylėjus. Taip, jog malonus, šiltas jausmas žaižaruoja iš vidaus. O iš išorės gali nugalabyti toks karštis! O Dieve, tikiuosi, kad šią vasarą neperkaisiu iki sąmonės netekimo! Arba jau perkaitau ir regiu miražus, pavyzdžiui tokius kaip “gėjus tampantis ne gėjum bibliotekoj” ??! Totali nesamonė. Užlipu ant baseino atbrailos ir šoku į vandenį kaip varlė. O taip. Kamilis (pusbrolis) vėl labai juokiasi iš mano “meistriškumo” šokinėjant ir suskuba mane parodijuoti. Išsinešdinu iš baseino, stovinčio mūsų kieme, ant kalniuko, ir einu vidun (kur nėra kuo kvėpuoti), pasukus galvą į kelio pusę pamatau tuos pačius du jaunus vaikinukus bėgančius krosą! Krosą, kai termometro stulpelis viršija 100 Farengheitų( 40C)!!! Man per karšta tik išlipus iš baseino… pagalvojus apie krosą pasidaro net silpna. O jie bėga taip energingai bei dar pasišnekučiuodami. Prarado sveiką protą. Tačiau aš irgi. Su šia mintim (kad praradau sveiką protą) išsišiepiu kaip tikra beprotė ir nuskubu parašyti Jerriui ar vakarykštė diena ištikrųjų egzistavo??

” I think I’m going crazy” - parašau.

” Me too” - atrašo.

- I guess everybody do, because it’s so freaking hot!.

- I have another reason to go crazy - negi jam vėl kažkas su dėde? Ar raudonplauke, pamanau.

- What reason? - paklausiu.

- You.

Awwww. Kaip man sutilpt į šaldytuvą??? Beje, tai ne vienintelis toks degantis dalykas. Jis vakar vos nepadegė bibliotekos - na bent jau taip pamanė bibliotekininkė, išlindusi iš už po knygų ir mus demaskavusi. Teko pabėgt. Ištikrųjų, nesuvokiau kas vyksta, tačiau tuo pačiu, tas jausmas buvo toks nerealus, jog atrodė, kad taip ir turėjo būt. Atrodė, jog ne pirmas kartas, kai susikabinus

už rankų, su patraukliu vaikinu ėjau labiausiai aprašytame, nufilmuotame, daugiausiai legendų ir atsiliepimų turinčiame pasaulio mieste New Yorke. Daugiau nieko, net nenorėjau. Nuskuodėm į Bryant Park suvalgyti ledų. Ir artėjom bučiuotis, kai

- Ar tu ketini  bučiuotis su gėjum? - paklausė teta, atsidūrusi toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, kaip ir mes.

- Labas, hehe, vis dėl to jis ne gėjus…

- Pfuu ačiū Dievui, būtų didelis praradimas moterų pasauliui.

- Aš tau sakiau, kad jinai geriausia teta pasaulyje!!!

Priėjo pusseserytė Sophia ir pakuždėjo man į ausį:

- I thought you’re dating Edgar, but this one is way better.

- Kas per paslaptys? - paklausė Jerris.

- Nothing. You’re just handsome! Kiss kiss! - sušuko Sophia.

- Sophia! Negėdink Deimutės, - paprašė teta, - Deimut, kodėl tau nepakvietus Jerrio kartu nuvažiuot į kokį parką?

- O taip. Norėtum gal į Six Flags ar Lake Campounce (mano mėgstamiausias) kartu nuvažiuoti?

- Žinoma!

- Bet Inut, kaip jis po to grįš?

- Turiu mašiną, don’t worry ,  - jis atsakė.

- O nežinojau.

New York’e gyvenant nereikia mašinos, nes eismas labai komplikuotas - visur važiuoji taxi arba metro.

**

- You’re one of the reasons why I am going, too. xx - atsakau.

Taip myliu savo pusbrolius! Išmaldavo, kad eičiau žaisti ‘American idol’. Man patinka! Sophia ir Kamilis sėdi krėsluose ant žolės, o aš su netikru, violetiniu mikrofonu rankose dainuoju tokias dainas kaip Taylor Swift “Love story”, Mike posner “Cooler than me” ir t.t. Turbūt vaizdelis juokingas, bet man visiškai nerūpi. Kai baigėsi “Love story” išgirdau plojimus - bet ne iš Sophios ir Kamilio. Iš kaimynų vaikų. Vienas jų sušaukė “mamyte, pažiūrėk” ir atėjo vyras(mamytė) su dideliu pilvu ir nusišypsojo “Yes, darling”. Taip taip. Susipažinkite su mūsų apsiženijusiais kaimynais gėjais bei jų vis besikeičiančiais vaikais iš vaikų namų (juos pasiima savaitgaliais arba kai turi laisvo laiko). Beje, kaimynai gėjai su mumis nebendrauja nuo to laiko, kai jų paaugliai apiplėšė mūsų namą - pavogė TV ir Playstation. Tiek  to, dainavau toliau. Po Adam Lambert “Time for miracles” vėl pasigirdo plojimai - šį kart iš gatvės pusės. Kokia gėda ! Tai tie vaikinai-bėgikai, grįžinėjo. Pamojavau jiems ir negalėjau nustuot juoktis. Tiesą sakant, Lietuvoje, neleidžiu sau taip elgtis, dėl žmonių konservatyvumo. Nors šis atvejis priminė, kaip Šventojoj su Marte pradėjom šokt juokingą šokį iš “cheetah girls” filmo - ieškojom tokios vietos, kur niekas nematytų, galiausiai nusprendėm tokią radę, bet deja, tik po šokio sužinojom, kad visi viską matė. Bet, mažvaikiški dalykai man dar ir tada patiko - vandens karas su penkiamečio brolio šautuvais ir šalto vandens kibirais ir Žilviu…(Gerai. Leidžiu sau keistai elgtis ir Lietuvoje. Kas gali būt “geresnio” už mano tėtį, stebintį pro langą mane, Marte ir R. (aišku jo nematėm) su mus apsikabinusiais bernais - kurių rankose prezervatyvai? p.s. jie buvo skirti ne mums - konfidencialu kam. p.p.s Marte - tave paviešinau - gali pakomentuoti :D )

- Good job lady, I say YES! - Sophia vaidino kritikę, - what do you think, Kamil?

- AWE-SOME! - sušuko, kaip Disney kanalo žvaigždė.

Dabar aš kritikė. Paprašiau jų suvaidinti ”bird scene“ iš “Victorious” serialo. Sophia - nuostabi aktorė! Žodis į žodį atkartojo Victorio’s tekstą “It was 1984 when my husband left me…”

**

Po pietų, grįžus teta pasakė, kad važiuosim į “lake campounce” (mano mėgstamiausią atrakcionų parka) ir paklausė ar nenoriu pasikviesti Jerrio?!! “oDieveManoAčiūTauManoMylimaTetulėŽinomaKadNORIUTAIPTAIPjERRis!!!!” - tai ką pamaniau.

- Hmm..Na gal ir neblogai  būtų, galėsiu pasiūlyti… - tai ką pasakiau.

Parašau:

- Dear Jerry ‘damn’ God, would you like to go with us to “Lake Campounce” amusement park and have fun?xx

- Miss Demi ‘freaking’ Vit, i’m saying a BIG YES.xxxx

Sutarta. Puse 6 jis bus čia,  pasigriebs mane ir važiuosiu jo mašina. Teta, dėdė ir vaikai važiuos su savąja.

**

5:28 pm - liko 2 minutės, nekantriai spoksau į laikrodį. 5:29 pm - minutė eina kaip valanda. Nusprendžiu, kad jis vėluos ir nueinu žemyn (į nulinį savo aukštą). Pasistaipau prieš veidrodį

kokias 2 minutes, kol išgirstu tetą šaukiant, jog jau atvažiavo Jerry. Širdis pradeda taip daužytis, jog net trūksta oro, džiaugsmas veržias per kraštus. Pasileidau bėgti laiptais į viršų, pasišokinėdama ir vienas šuolis buvo lemiamas - smarkiai trenkiau galvą į staktą ir pasirodė žvaigždutės akyse. Ačiū Dievui, jog susitrenkus galvą nekritau atgal - nuo laiptų, bet žengus kelis žingsnius į priekį susmukau virtuvėje. Toliau galit įsivaizduoti ligoninės priimąjį, baltas sienas, baltas paklodes, vaistų kvapą…………………………………………………….

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Mačiau labai neryškiai, lyg būtų sutemę. Į virtuvę įėjo teta su Jerriu. Na aišku, neapsiėjome be “OdievemanoKAStauAtsitiko”, davė ledo ir vandens. (Galite pamiršti ligoninę) Kai

papasakojau, kaip susitrenkiau galvą, nuaidėjo juokas. “Matai, Jerry, taip Tu jai patinki, jog net galvą į sieną tranko” - patraukė per dantį teta.

Jau susiruošėm važiuoti. Išėjau į kiemą - ir wow - Jerrio “Infiniti Essence Concept” nereali.

 

Atsisėdau prieky, prie jo.

- wow, Jerry, I love your car!

- Why? Because of the backseat? - pasižiūrėjo ironišku žvilgsniu ir nusišypsojo puse lūpų. Lygtais aš nesuprasčiau “backseat” potekstės!

- Backseat? - na žinoma, pasitikslinu…

- Yeah , you know… backseat(hmm - suprunkštė)… Me & You.

- Omg you - pervert!

- I’m not. Just don’t lie. Tell me that it’s not sexy  in the backseat. Tell me it’s not what it would drive you crazy.

- You’re such a manipulator. Ok ok. I agree. - nusijuokiau.

- Wanna try?

- When? - apsimetu.

- here, right now.

Vožiau su alkūne į jo ranką.

- You think I’m crazier if I hit my head to the wall?

- Well…You were crazy enough…and + you hit your head…

- Jerry!

- What?

- Stop it.

- Ok, sweetie, lets drive.

 

 **

20:30 val. Moterų WC.

Na negalėjau neparašyti. Pirštai limpa nuo cukraus vatos, kurią ką tik “sušlamštėm” su Jerriu ir vaikais. Kaip pusbroliai jį mėgsta!! Kartu ėjom ant visų įmanomų

parko rides.  Dabar ką tik po siaubo kambario. Supratau jo tikslą ėjimo ten. Kamilis ir Sophia atsisėdo į vieną vagonėlį. O Jerry ir aš - į sekantį.

Riedėjom ir reikėjo šaudyti į tamsiuose kambariuose pasirodančius žalius taikinukus.

- this is so fun - pasakiau.

- everything is fun when you’re around.

-oh, no. When You are arround. Listen, I hope kids are not scared. It’s dark here and scary..

-Are You scared? - paklausė ir nusijuokė.

-In a different way - yes. I’m scared to be with YOU in the dark, in the middle of nowhere.

-Oh, you are, - savo ironiška intonacija, - YOU should be.”

-Yeah? What should I be scared of?

 

Tada įvažiavom į kambarį, pilną dūmų.

- Of this, - pasilenkė ir pabučiavo.

 

Esu tikra, kad net tamsoje, tuo metu iš mano akių spindėjo žvaigždutės. Gaila, kad tas kambarys buvo paskutinis. Jau lauke, šypsodamasi pasakiau - “That wasn’t scary at all :D”

**

 

 2:30 val. nakties, lova.

 12:15 val- namų kiemas. “It’s so sad that you have to go home” - pasakau jam. Iš paskos atvažiuoja teta su dėde ir vaikais. Teta greit išlipa iš mašinos ir pasako:

- Mes nusprendėm, kad Jerris gali pasilikti nakvoti, visgi jau taip vėlu. O jis toks fainas, kaip šiandien su vaikais žaidė…Ir dabar dar galėtume pavakaroti.

O Dieve, ji nereali. Pasižiūrėjau į Jerry klausiamuoju žvilgsniu.

- Tai ką pasakysi?

- Ačiū už pakvietimą, bet gal aš geriau važiuosiu..

- Na jau, turėtum būti pavargęs, dar užmigsi prie vairo, pasilik , - įtikinėjo teta.

- Taip!!! Gi dar pavakarotume!!

- Na……gerai!

- Ok, einu paruošt stalą, - pasakė teta.

Negaliu patikėti, kad šį šiltą vakarą, kurį dabar praleisčiau su teta ir dėde lauke, patogiuose krėsluose, šviečiant mėnuliui ir spindint begalei žvaigdžių, žvakių šviesoje, geriant vyną ir mąstant

kaip būtų smagu būti su kažkuo ypatingu, ištikrųjų, nebeteks taip mąstyti, nes ištikrųjų, būsiu su kažkuo ypatingu.

Taip, viskas taip kaip ir sakiau. Šiltas šiltas vasaros vakaras, debesų danguje nėra, dėl to puikiai matosi žėrinčios žvaigždės. Šalia miškas iš kurio girdisi svirplių orkestrai. O štai ir mes- besišypsantys, žvakių(nuo uodų:D) šviesoje, valgantys įvariausius vaisius (arbūzą,melioną,vynuoges,mandarinus,obuolius…) ir geriantys prabangų pusiau saldų vyną. Diskutuojam visi keturiese - aš, Jerris, teta, dėdė ir juokiames, nepaliaujamai juokiames. Karts nuo karto mano ir Jo žvilgsniai susitinka, keliantys šiurpulius, kaip darželyje patinkančio berniuko akies mirktelėjimas. Man nuo vyno pasidarė karšta ir sugalvojau eiti pasimaudyti į mūsų neapšviestą baseiną kieme. Prie manęs prisijungė vaikai ir aišku - Jerry. Šaltas vanduo gaivino, tamsi aplinka baugino, o Jerrio buvimas šalia svaigino. Svaigino labiau nei vynas. Žinot, kas dar labiau kelia azartą? Tai - kai aplink teta ir dėdė, negali daryti nieko tokio, pvz bučiuotis, ir tai dar labiau veda iš ir taip apsvaigusio proto.  Galiausiai, teta pareiškė, jog visi eina miegoti. Pabrėžė, jog Jerriui patalynė paklota svetainėje ant sofos ( o aš miegu nuliniame aukšte, kartu su pusbroliais!(na nes jie to nori)) ir, kad taip yra mūsų labui ir saugumui. Gerai, kad jinai viską sako tiesiai šviesiai. Sako tiesą. Pripažįstu, jog  būtų pavojinga miegoti su juo mano aukšte, net jei jis miegotų ant čiužinio, ant žemės. Mes pasakėme, jog dar truputį pasedėsime lauke. Kas lėmė, jog išgersime dar truputį vyno. Po pusvalandžio, jam pasakiau, kad jau vėlu ir verčiau eiti miegoti. Jis nuliūdo, bet neatsisakė. Pabučiavau jį į lūpas, palinkėjau saldžių sapnų ir nuėjau į lovą, kur dabar ir rašau. Turėjau nuostabią dieną, kad jos visos tokios būtų. Tikiuosi rytoj ryte atsikelti anksčiau, būti žvalia ir miegančiam Jerriui atnešti puodelį skanios kavos, pabučiuoti dar miegantį ir pasakyti “Rise and shine”.

Na ką, labanakt, dienorašti, su žaliom juostelėm, mielu meškiuku ant viršelio, bei žodžiais “Hope is the thing with feather that perches in the soul…”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4:30 am.

Taip… You wish….kad aš būčiau miegojus. Po 20 min. atėjo Jerris, pasakė”Shh, ateik ,nenoriu prikelti vaikų”. Užkilome laiptais į pirmą aukštą.

- Kas atsitiko? - paklausiau.

- Nieko. Tiesiog negalėjau užmigti.

- Aš irgi…

Stovėjome virtuvėje, kaip du nedrąsūs vaikai, nežinantys ką pasakyti.

- Juk tu žinai, kad man patinki… - taip nerišliai sulemeno.

- Turbūt…

- Nuo pačios pirmos minutės, kai tave pamačiau. Ir žinai, ko mes abu norėjom, kai buvom prie tavo tetos ir dėdės.

- O taip, būtent! Iš proto vedantis jausmas…

- Kuriam dabar niekas netrukdo…

Nebe reikalo anksčiau klausiau “kaip man sutilpt į šaldytuvą”, nes jis mane prirėmė prie šaldytuvo ir nebepaleido. Netyčia, nukrito saldainiai, buvę ant šaldytuvo.

- This is too risky, they could hear us… - pasakiau.

- I love risks, but….come here, - atsitraukė nuo manęs ir pradėjo eiti link lauko durų.

Ėjau iš paskos. Jis nusileido laiptais žemyn, atrakino savo automibilį ir…

- Where the hell are you going? I’m not driving anywhere!

- I’m not driving anywhere, either.

- So what….

- Remember - backseat.

Tik šį kart netrenkiau jam su alkūne:

- Ok, Jerry, now I’m telling You what I needed to tell -  IT  IS sexy  in the backseat.  IT IS  drivin’ me crazy.

Patiko (11)

Rodyk draugams

Komentarai (6) : “8 chapter - Liepos 17 diena”

  1. Marte :D rašė:

    OMG! Nerealiai tobula! <33 ;** O jau vieta susijusi su manim (rofl) Galvojau nukrisiu! :D* “we are the cheetag girls, we stich together for life” ae kaip ten… Mergaite mano, ziauriai idomiai parasei! Laukiu 9! (inlove) Gal ir vel papulsiu (blush). O jau Jerry! Tobula istorija :DDD*
    Patinka! Patinka! Patinka!

  2. Agne rašė:

    SUPER!!!

  3. Dovile rašė:

    Toks jausmas, lyg skaityciau gera romana! <3
    laukiu tesinio

  4. Aiste rašė:

    Tas Jerry toks tobulas atrodo (inlove)

  5. Auguste rašė:

    Noriu i Amerika!

  6. Sandra rašė:

    Tai idomu ivyko kas nors toj backseat ar ne? :D

Rašyti komentarą