BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

BLACK OUT (Chapter 11th)

hernameisny | 2011-07-23 | Be temos

And the next thing I know that I am in a train back home…Sunkus jausmas. Sunkus. Tokios būsenos, dar turėjau pakeisti traukinių stotis New Yorke (iš NJ Į NY ir iš NY Į CT). Reikėjo pereiti nemažai gatvių, jau turėjau traukinio bilietus, o pagrindinė 42nd street buvo uždaryta! Dėl kažkokio latino karnavalo;pusę valandos stovėjau ir laukiau, kol policija praleis žmones praeiti gatvę… Bet traukinys nelaukia – pavėlavau. Na nieko,kitas buvo po valandos – tai nuėjau į artimiausią „Starbucks‘ą“. Ir aišku dar turėjo užkalbinti Jehovistės….Man atrodo, kad pasakiau joms - tikiu Dieviu, bet ne religijom… O dabar sėdžiu čia traukiny, mąstau kaip greit praėjo savaitgalis ir kaip pasiilgsiu Gabrielės…Atsistojau nueiti į WC, teko pereiti visą savo kupę ir įeiti į kitą… Tik įėjus mano žvilgsnį patraukė sekančios eilės kėdės atloše išsitaršę raudoni plaukai (kur man jie matyti, po velnių?) Paėjau į priekį, išvysti raudonplaukės veido…RAUDONPLAUKĖS! Adrenalinas sukilo mano kraujyje ir užėmė žadą, lyg tuoj turėtų įvykt audra, kurios aš negalėsiu sukontroliuot ar išvengt, nes juodi debesys jau kybo virš manęs. Garsiai įkvėpiau oro. Tai buvo raudonplaukė, snaudžianti, padėjusi galvą JERRIUI ant peties. Jo veidas atrodė toks švelnus,plaukai rudi kaip šokoladas ir taip norėjau, kad tos rudos akys pakeltų akis nuo knygos ir pažiūrėtų į mane. Jį išvydus, nepaisant raudonplaukės šalia, mane užplūdo keistas malonus jausmas, jog viskas yra gerai, jis pamatys mane, nustebs, apsidžiaugs, pašoks ir stipriai apsikabins.

- Jerry? – ištariau su šypsena veide.

Jis pakėlė akis nuo knygos, sekundėlei nustebo ir lyg niekur nieko vėl nuleido akis. Mane pradėjo mušti šaltas prakaitas.

- Jerry, juk tai aš!

Jokio atsakymo.

-JERRY! Kas atsitiko?!- sušukau. Jokios reakcijos.

Pabudo raudonplaukė. Pamačius mane ‚pasišiaušė‘:

- WHAT THIS BITCH IS DOING OVER HERE?

- EXCUSE ME?BITCH? – šokiravo.

- YEAH. EXACLY. LEAVE MY BOYFRIEND ALONE.

- YOUR BOYFRIEND? – double schock.

- HAVE YOU NEVER REALISED THAT HE WAS JUST PLAYING WITH YOU AND I WAS AN ACTUAL GIRLFRIEND?

- NO WAY! YOU HAVE TO BE KIDDING ME! JERRY, WAKE UP FROM THE TRANCE! – užviriau.

Negalėjau suvokti visko kas vyksta, bet pojūčiai tapo tokie aštrūs, jog maniau sprogsiu. Norėjau manyti, kad tai yra sapnas ir aš tuoj tuoj, sau įgnybus atsibusiu.

-Jerry, tell this B.I.T.C.H. to leave – pasakė.

Jerris pagaliau pakėlė akis į mane ir pasakė ramiu veidu:

- Please leave. I don‘t wanna see your face anymore.

- CAN YOU ATLEAST EXPLAIN WHY I SUDDENLY BECAME A BITCH?

- YOU ALWAYS WERE ONE.

- PLEASE EXPLAIN!

- OH, YOU WANT ME TO EXPLAIN! – dabar jau ir jo apsimestinis ramumas išgaravo,- you want me to explain, but YOU DID NOT FOR ME. YOU TOTALLY IGNORED ME AND NOW YOU’RE ACTING LIKE A COMPLETElY INNOCENT GIRL WHO PROBOBLY IS JUST HAVING A BLACK OUT FROM TOO MUCH ALCOHOL!

- WHAT SHOULD I EXPLAIN to YOU? I NEVER DID ANYTHING TO YOU AND WE DIDN’T EVEN TALK AND I GOT NONE OF YOUR TEXT MESSAGES THIS WEEKEND. – tiesą sakant, kodėl aš turėčiau kąžką aiškinti?HE NEVER WAS MY BOYFRIEND.

Įsiterpė raudonplaukė:

- Ok, Jerry, probably she is really having a black out today. Let me explain to her quickly: Dear Miss, last night you probably had 3some and one of your freakish lesbian sex partners called and text Jerry and even sent some nasty pictures of you, girl.

- ARE YOU ON DRUGS? ARE ALL PEOPLE GOING CRAZY TODAY? LIKE IT‘S NOT ENOUGH OF THIS MORNING‘S FACEBOOK POSTS. –naudodamasi savo tikėjimu apie dalykus kuriuos pritrauki minčių galia, susivokiau, kad panašūs dalykai tikrai yra pritraukiami.

- Probably YOU were.

- Wait waait wait. You said lesbian?so it‘s a girl?- man kai kas pradėjo aiškėti.

- Yep.

- O.M.G. JASMINE!I‘m gonna fucking kill her.

- Who on Earth is Jasmine? – finally asked Jerry.

- She‘s a freak who also put some fake dirty things about me and my friend on facebook this morning, calling us lesbians and so on.

- How‘s this fake? – paklausė Jerry ir per savo Iphone parodė nuotrauką – kurioje aš ir Bryan bučiuojaamės.

Per kolonėlę pranešė mano stotelę. Reikia lipti .

- JERRY PLEASE BELIEVE ME. I CAN EXPLAIN ALL THIS. I‘LL CAL YOU.!

Tik prieš išlipant, susivokiau jog visi žmonės, buvę kupė į mane spokso.

AND I GOT OF THE TRAIN THINKING ABOUT WHAT I WAS DOING LAST NIGHT. Crap. It can never be a fairytale. It always has to end before it had even begun.

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Dauguma žmonių šiais laikais stengiasi būti madingi visomis prasmėmis: žiūri madingus serialus, rengiasi madingais rūbais, pritaiko namuose madingą dizaino interjerą, madingai elgiasi ir t.t. Mada yra gerai, kai ji yra lyg aštrus prieskonis, suteikiantis gyvenimui ypatingą skonį. Tačiau kas atsitiktų, jei patiekalas būtų pagamintas vien iš prieskonių? Jei vienas iš tų „madingų prieskonių” taptų  gandų skleidimu ?

Neliktų patiekalo, o prieskonių mišinys pykintų. Manau, kiekvienas esame sutikę tų „prieskonių mišinių“, neturinčių patiekalo, kuriam galėtų tapti prieskoniais. Tai žmonės, susiformavę klaidingą vertybių sistemą. Kiti tokius žmones vadina „tuščiais“. Žurnalo „Vanity fair“ (,,Tuštybių mugė“) pavadinimas atspindi tai, kas jame rašoma. Argi mada turi kažką bendro su gyvenimo vertybėmis? Mada – kultūros dalis, o kultūra yra vertybė. Kokia šalis be kultūros? Tačiau gyvenime yra daugiau vertybių, kurios sukuria harmoniją. Visur reikia pusiausvyros.

Aš žaviuosi asmenybėmis, kurios yra gražios ir vidumi, ir išore. Vidinis grožis dažniausiai atsispindi akyse, eisenoje, laikysenoje. Viena iš tokių moterų yra Sophia Loren. Tai – puikus damos pavyzdys. Gatvėje matome daug gražių mergaičių. Deja,  užkalbintos, paklaustos net itin paprasto klausimo jos pasirodo esančios visiškai lėkštos, besirūpinančios tik išoriniu grožiu. Sophiai Loren šeima – svarbiausia vertybė. Nepaisant to, ji padarė stulbinančią karjerą. Ką manote apie moterį,  kolekcionuojančią sukneles, bet negalinčią įvardinti nė vienos knygos ir pasiteisinančią tuo, jog „neįdomu gilintis į veikėjų personažus“ (I. Stumbrienė)?

Man gaila tokių šiuolaikinių merginų, kurioms rūpi vien draugai, linksmi pasibuvimai, draugystė su gražiu vaikinu ir „elito“ etiketė. Dauguma jų vėliau tampa namų šeimininkėmis: nesiekia karjeros, gimdo vaikus negalvodamos, kaip sukurs jiems ateitį, ir gyvena iš vyro ,,kišenės“. O kuo tampa tie, kurie jau jaunystėje pradeda siekti užsibrėžtų tikslų? Jie tampa žinomi arba bent jau gerai gyvena, galbūt, juos netgi galima įvardinti kaip „elitą“, kuriuo troško būti jų bendraamžiai. Kitaip sakant, vieni siekė tikslų, o kiti tik dabar pradeda galvoti, kaip susikurti gyvenimą: ką studijuoti, už kokius pinigus nusipirkti butą ir/ar kaip išlaikyti vaikelį?

Apie tai, kas suformuoja žmogaus vertybes, kalbėjausi su psichologe KRISTINA ZELČIŪTE.

Kas lemia tokią „tuščią” paauglių vertybių sistemą?

Mūsų vertybių sistema susiformuoja labai anksti – vaikystėje. Ši sistema „programuojasi” pagal aplinkinių (tėvų ar tų, kurie mus augina) elgesį. Jeigu vaiko tėvai laikėsi vertybių, patys augino savo vaiką – jie savo vertybes automatiškai perdavė atžalai. Tėvai nebūtinai turėjo vaikui „transliuoti“ visus 10 Dievo įsakymų, piršti humanizmo pagrindus ar grūmoti pirštu ir mokyti. Iš to, kaip jie patys reagavo į įvairius gyvenimo reiškinius, kaip jie žiūrėjo į melą, apgavystę, savanaudiškumą, puikybę, suformavo vertybių modelį vaikui ankstyvoje vaikystėje. Žmogaus vertybės labai priklauso nuo to, kas jį prižiūrėjo, kai buvo mažas. Iki trejų metų pageidautina, kad vaiku rūpintųsi tėvai ar bent mama. Jeigu mama nori, kad vaikas būtų geras, saugus, psichiškai stabilus, tada ji pati turi savo vaiką auginti. Jeigu ji duoda vaiką auginti kažkam kitam, palieka lopšelyje ar darželyje, turi atsižvelgti į tai, kokia yra lopšelio auklėtoja. Darželio auklėtojos būna humanistės, demonstruojančios vaikams humanizmo modelį, yra ir savanaudžių.

Vokietijoje visuomenė pasipiktino dėl užgauliojimus skelbiančios internetinės svetainės, kuri buvo įkvėpta paauglių pamėgto amerikiečių serialo „Gossip Girl”. Ši svetainė buvo uždrausta, kai 20-ies jaunuolių grupė iki sąmonės netekimo sumušė aktyviai svetainės forumuose dalyvavusį paauglį. Tikėkimės, taip neatsitiks Lietuvoje, kur jau yra atsiradusios panašios svetainės socialiniame tinklalapyje „Facebook“, pasivadinusios „Liežuvautoja” ir pan. Vilniaus „Liežuvautoja“– aktyvesnė ir paskelbianti daugiau „nuodėmių” nei Kauno.Kodėl žmonėms patinka apkalbėti? Ar jie nuo to geriau pasijaučia?

O kodėl humanistinėse ir krikščioniškose vertybėse yra smerkiamas apšnekėjimas? Kodėl išauklėti žmonės pasižymi konfidencialumu? Kodėl apkalbėjimas už akių yra viena iš patyčių formų? Yra dalis žmonių, kurie negyvena pagal humanizmo principus, ir yra dalis žmonių, kurie gyvena. Tie, kurie gyvena, į tai nesivelia ir net neskaito, nes tai bjauru. Pasakyti į akis reikia daug drąsos, o už akių (įvairiuose internetiniuose puslapiuose) žmonės labai drąsūs anonimiškai rašyti šlykštybes. O kodėl jie tai daro? Todėl, kad jie gyvenime yra begaliniai bailiai.

Tėvai daug dirba, nepraleistą laiką kartu su vaikais kompensuoja pinigais. Pastebėta daug atvejų, kai paaugliai skiria tuos pinigus alkoholiui, narkotikams…

Kaip priklausomybių specialistė turiu pasakyti, kad priklausomi nuo alokoholio arba narkotikų vienodai tampa ir turtingi, ir vargšai, ir išsilavinę, ir ne. Skirtumo nėra – liga kerta nesirinkdama. Šios ligos pagrindinės priežastys irgi slypi tame, kas ir kaip augino vaiką, kai jis buvo mažas. Dažniausiai liga pačiumpa tuos žmones, kuriems pritrūko meilės ir saugumo jausmo ankstyvoje vaikystėje. Jeigu jie augo nesaugioje aplinkoje, šalia jų nebuvo mamos, jeigu jie matė konfliktuojančius tėvus ar tėvus, kurie neturėjo vertybių, kurios sukuria balansą.

Kodėl lietuvis džiaugiasi, jei „kaimyno tvartas dega”?

Ne visi lietuviai džiaugiasi. Kai žmonės konkuruoja ne humaniškai, o gyvuliškai, tai kitas jaučiasi geriau, kai anam blogiau. Tai yra gyvuliška konkurencija. O kai konkuruojama humaniškai žmogus mato, kad kažkas daugiau pasiekė tam tikroje srityje, jis (jei tai jo sritis) gali bandyti pasiekti daugiau, bet jeigu tai ne jo sritis, jis turėtų sau pasakyti: „Ne, aš su tavim šitoje srityje nekonkuruosiu“. Jei asmuo pamišęs dėl konkurencijos, su visais nespės „konkuruoti”. Juk jam Dievas davė tokius talentus, o ne kitokius, jis turi tokias vertybes, o ne kitokias, jam tas įdomu, o ne tas. Ir jis būtų labai susimaišęs, jei norėtų daryti viską taip pat gerai kaip ir aplinkiniai. Žmogus turi eiti „savo linija“, nes jo pomėgiai skiriasi nuo kitų, jis gabus būtent kažkam, turi dalykus, kuriuos laiko vertybėmis. Tačiau vėlgi labai priklauso, kaip žmonės auginti, kokią konkurenciją patyrė savo tėvų šeimoje: su kitais broliais, seserimis. Kiekvieną atvejį reikia nagrinėti atskirai.

Ar blogai auklėtas jaunuolis dar gali pasikeisti dėl tam tikrų priežasčių?

Kol mes gyvi, tol galim keistis. Mes, žmonės, net elgdamiesi netinkamai, nepanorėsime keistis, kol neatsiremsime į to elgesio pasekmes. Lygiai taip pat, jeigu žmogus šmeižia (apkalba) kitus, tai kol jis pats nuo to paties nenukentės, kol žmonės nuo jo nenusisuks, jis nenorės keistis. Arba jeigu aplinkiniams atrodo, kad žmogus per daug geria, jis nenorės keistis, kol nepatirs gėrimo pasekmių. Lygiai taip pat ir šeimoje – jeigu šeimos narys blogai elgiasi (per daug vartoja alkoholio ar pradėjo vartoti kvaišalus), o aplinkiniai tą toleruoja (tik kalba, kad negerai), žmogus nenorės keistis. Kai žmogus iš aplinkinių pajus griežtą nenorą su juotokiu būti, tik tada jis panorės  keistis.

Kaip matot, visada yra galimybė keistis, niekada ne per vėlu palikti „tuštybių mugės”. O tiems, kurie per daug dėmesio kreipia į apkalbinėjimą… Poetas Douglas Malloch manė, kad didžiausias pasaulyje melagis yra žodžiai „jie sako…“, o rašytojas Paul Coelho  tiems, kurie yra šmeižiami, priduria: „Atsipalaiduokite, 90% priešų maldauja meilės. 10% nori trupučio dėmesio.“

Diamond.

Rodyk draugams

Gairės : | 1 komentaras

Niekur ji nedingo. Šnekėjo su tuo juodžiu Saliam (<) , kuris spoksojo į jos krūtinę, mus vadino ladies ir kvietė pašėlti su juo Manheteno klubuose (!). Och, ta Gabby, visada perdėm mandagi ir gera, net ir tokiem pašlemėkam… Negana to davė savo numerį! Iš pradžių pamaniau, kad padiktavo klaidingą, pasirodo ne… Na ką gi, laukia linksmas vakaras, - pamaniau. :D

Pavargusios patraukėm į Penn Station, nes atsitiktinai sugalvojau nakvot pas Gabby New Jersy. Traukinyje klausėm jos Ipod. Buvo labai juokinga, nes Gabby vis garsiai garsiai užtraukdavo kokią dainelę THIS IS THE WAY YOU LEFT ME… NO HAPPY ENDING! Trankiau ją į šoną, nes žmonės, pavargę po darbo dienos, norėjo ramybės. Tačiau teko tik pasislėpti po aukšta sėdyne, kad apsisaugočiau nuo žvilgsnių ir juokčiausi kartu su ja. Juokčiaus taip nuoširdžiai ir skardžiai, jausčiau tokią palaimą, kaip seniai arba niekados prieš tai. Linden miesto stotelė. Parėjom iki Gabby namų, kuriuose nebuvo tėvų. Maniau jau nersim į pižamas ir eisim žiūrėt kokio filmo. Bet pasirodo…vakaras tik prasidėjo.

- C‘mon, varom pas mano draugus!

- Kokie tie draugai? Tu juos bent pažįsti? Ar dar vieni I have just met you on the street and I want to have a ride with you type?

- Haaha, Deim. Mano geriausias draugas ir jo brolis!

- Ok…

Taigi atvažiavo su kažkokiu raudonu mašiniuku, kurio stiklai vos neišdužo nuo trankios muzikos. Žinojau, kad kai praversiu mašinos duris ir įsėsiu – mane įtrauks nepažįstamų vėjų sūkūrys. Sulaikiau kvapą ir įsėdau. Jie atsisuko, nusišypsojo, nieko daugiau nesakė (nes būtų nesugebėję perrėkti muzikos), įlipo Gabby ir vos jai spėjus užtrenkt duris, mašina startavo dideliu greičiu (kam taip lėkt,-pagalvojau,- lyg jie būtų mus pagrobę…). Išlipom prie kultūringai gražaus, european style namo. Užkilom laiptais į viršų – įėjom į gražų butą, kuris pasirodo yra jų dėdės italo. Tik įėjūs į butą vaikinai teikėsi su manim susipažinti, nes iki šiol elgėsi taip, lyg būtų mane seniai pažinoję, kaip Gabby. Vienas iš broliukų – Bryan, šelmiškas rudaakis, blizgančių rudų plaukų ir simpatiškos baltos šypsenos savininkas, Gabby geriausias draugas. Adrian – less attractive. Taigi buvom pasodintos ant minkštų sofų, su skaniu alum rankose. Ir kol alus pakankamai neapsvaigino, diskusijos man atrodė juokingos. Sarkastiškai šypsojausi ir galvoje turbūt sukosi vienintelė mintis wtf wtf wtf.(:D) Bet juk žinot, kad pradžios būna gana awkward. Po antro buteliuko – visiems atsirišo liežuvis. Pradėjom juokaut ir daug kalbėt visokiom temom ( negi mąnot kad prisiminsiu apie ką?) Netrukus pastebėjau, kad Gabby per daug įtartinai sėdi apsikabinus su Adrian. . . Ėmiau nemandagiai ir paklausiau jos lietuviškai ar jie draugauja.

- Neoficialiai, - pasakė ji.

- Tas kur prie manęs sėdi – gražesnis…

- Žinau!! Aš neseniai supratau, kad jis man labai patinka!

- Tai durna gal… (pradėjau juoktis)Kodėl tada draugauji su jo broliu o ne su juo?

- Taigi jis mano geriausias draugas!

Pradėjom abi juoktis.

Bryan pertraukė:

- What a hell are you talking about?

- never mind!

- Ok. Me & Bryan gonna talk Italian then.

Ir jie pradėjo šnekėt itališkai. Pasišnekėjom taip vieni apie kitus skirtingom kalbom, kol nusprendėm, kad užtenka.

Beje, ištisai skambinėjo Saliam, kol pakėlė ragelį Adrian ir pasakė, kad nelįstų prie jo panos. .. Tada kažkas (aišku jie) pasiūlė kažką pažaisti. Nusprendė, kad nori žaisti spin the bottle (na žinoma pagalvojau…). Bandėm spyriotis su pretekstu, jog mes tik keturiese, bet jiem tai atrodė pats tas. Galiausiai sutikom. Ratas sukosi. Sukosi. Sukosi. Muzika garsėjo garsėjo garsėjo. Alaus daugėjo daugėjo daugėjo. Juokas garsėjo garsėjo garsėjo. Bučinių irgi daugėjo…Viskas sukosi taip greit, lyg pravažiuojantis traukinys. Dar labai gerai prisimenu Bryan žodžius vidury viso chaoso: „Welcome to NEW JERSEY, BABY. You‘ll see how we party!“ (akyse iškilo „Jersey shore“ show, o taip, žinau jų dirty dalykėlius.)

Kitas dalykas, kurį kuo puikiausiai prisimenu – besibučiuojantys Gabby ir jos geriausias draugas Bryan. Kiekvieną kart Adrian nusisukdavo. Kai atėjo trečias kartas jiems bučiuotis – maniau nukrisiu ant žemės (ant kurios ir taip sėdėjom) ir juoksiuos arba nueisiu apkabint Adrian, jį paguosiu. Kodėl? Nes Gabby ir Bryan taip įsijautė, kad krisdami nubėgo į vonią ir ten užsidarė… O mes su Adrian taip ir likom sėdėt ant žemės, girdėdami laikrodžio tiksėjimą. Kaip man jo pagailo, nors tuo pačiu tvardžiausi nesusijuokus bei džiaugiausi dėl Gabby.

- Are you alright, man? – paklausiau.

- Yeah yeah, - atsakė liūdnai. Tačiau pabazarinom visai linksmai J

***

O Po to atsirado dar viena pana. Tokia Jasmine. Jai atėjus Bryan sugalvojo žaisti dar vieną žaidimą. Tryse. Nes Gabby su Adrian atsisakė. Žaidimą turbūt pavadinčiau drink and strip. Reikia pasidėt stiklinę su brendžiu ant žemės ir sustoti komandom. Jei kitos komandos narys pataiko į tavo stiklinę – turi nusirengti 1 drabužį ir atsigerti brendžio. Žinoma jis pataikė į mano ir Jasmine stiklinę daugiau kartų negu mes į jo…Bet vistiek išrengėm jį iki apatinių. Na, o kai aš pamačiau, kad ne daug ką teliko nusirengti, pasitraukiau iš to žaidimo ir palikau Bryan su Jasmine dviese, juk taip norėjo vienas kitą nurengti. Po to pasičiupau Gabby ir pasakiau, kad užteks pas juos būti, ypatingai kai atėjo Jasmine. Adrian mus parvežė (nes Bryan juk pasiliko su Jasmine…). Bet mes namo nėjom! Sugalvojom, mat, vidury nakties pasivaikščiot. Stovėjom plačioj pievoj ir juokėmės, kai pamatėm atvinguriuojantį juodą žmogaus siluetą. Žinojom, kad tokie siluetai gali būti pavojingi, bet nesiėmėm jokių priemonių tam pakeisti (visiškas nerūpestingumas- vasaros liga). Po kelių minučių jau sėdėjom ant žolės su siluetu. Whoop.

P.S. kaip ir žaidime, taip ir realiam gyvenime – dažnai „visi su visais“, kaip bebūtų gaila…

Taigi „spin the bottle and look who‘s next“.

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (6)

Kad ir kaip vasara bebūtų karščiausia visomis prasmėmis, tas nepaliaujamas karštis mane žavi. Jaučiuosi saugiai liepsnos nasruose.

Penktadienį susitariau susitikti su savo drauge Gabby, kurios nemačiau jau pusę metų. Jos laukiau šalia Bryant park, 42nd street kampo. Kalbėjau su ja telefonu turbūt gerą pusvalandį, kol ji pagaliau rado kelią nuo Penn station. Atsisėdau pavėsy ant laiptukų šalia besibučiuojančios porelės. Sorry, besibučiuojančios lezbiečių porelės, kuri labiau panešėjo į du gėjus. Och, tie nežymūs lyčių skirtumai šiais laikais…

Štai ir ji! Gabby! Žingsniuojanti per perėją, išsiskirianti iš minios savo violetine palaidine, apnuoginančia vieną petį, dideliais akiniais, mėlynais šortukais, kalbanti su manimi telefonu ir su savo drauge – šilta šypsena. Ta šypsena, kurios nemačiau daugiau nei pusę metų! Pusę metų tai yra gana ilgas laiko tarpas, nes buvom įpratę su ja leisti dienų dienas : mokykloj, po mokylos, švenčių metu ir t.t. Mes naktį eidavom pasivaikščioti į krantinę, kur mus kartą užsivijo motoroleris, mes rengdavom garsiausius fake „tūsiukus“, skambindavom į radiją; kartą „netyčia“ paskelbėm savo numerį per radijo laidą ir einant laisvės alėja, mums paskambino „krabas“ ir mūsų, nesusipratusių, pokalbį girdėjo pusė Kauno…Dar prisimenu tą paskutinį pokalbį Lietuvoj, prieš porą metų, kai viena kitai prižadėjom susitikti Manhetene ir tęsti mūsų draugystę, jau ten, už tūkstančio mylių.

Puolėm viena kitai į glėby ir iš laimės strikinėjom dangoraižių akivaizdoj. Tik šypsojomės iš nuostabos ir džiaugsmo, praradusios kalbos dovaną. Nusprendėm, kad reikia atsigaivinti sultimis ir vaisių salotomis iš „Pax“. Taigi, atsisėdom žalių medžių ir aukštų namų apsuptyje, prie mažo stiklinio staliuko. Vieni žaidė šachmatais, kiti rūkė tėvų akivaizdoj. Taip taip. Dar vienas gražus, turbūt aštuoniolikmetis niujorkietis rūkė, sėdėdamas su savo tėvais ir šelmišku mažesniuoju broliu, kuris žiūrėjo į mus, laidė visokias mimikas ir erzino savo brolį, kažką šnibždėdamas.

- - O dieve, kaip norisi ramybės nuo visų, ane Gabby?! Tiek laiko nesimatėm, tikiuosi galėsim lengvai viena kitai išsipasakot! – pasakiau.

Tačiau tik kuri nors iš mūsų įsijausdavo į pokalbį, pasakojimo detales, kas nors būtinai sutrukdydavo. Nesumeluosiu sakydama, jog priėjo, koks 10 kirpėjų, siūlydami savo paslaugas. Su kiekvienu iš jų reikėdavo prakalbėti minimum 5 min. 5 x 10 = 50 min!!! Taip susinervinom, jog nusprendėm nusipirkt pakelį velnio lazdelių. Pamanėm, kad tose Patelių mini parduotuvytėse lengvai nusipirksim.

(P.S. Patelis tai yra indų tautybės asmuo. Viena mergina, diplomų įteikimo ceremonijoje, universitete, laukė savo eilės. Kai teikėjas pagaliau priėjo raidę P, ji manė jau lipsianti ant scenos. Tačiau sekantis žmogus buvo Patel. Ir kitas. Ir dar kitas. Žodžiu, turbūt koks 50 indų, ta pačia pavarde. )

Atėjau prie vieno kiosko, nusišypsojau kaip tas vyras iš youtube „Hey, baby“ klipo, ir Patelis jau tiesė pakelį man. Tačiau vyresnysis Patelis, pamatė, kad apsvaigęs jaunas Patelis, per mane gali sėst į kalėjimą, dėl to liepė paprašyt ID! Žodžiu, neišdegė. Pavaikčiojom pirmyn atgal ir mus susistabdė paskutinis legendary kirpėjas. Jis iškart prisistatė: „Hi ladies, I‘m the best hairdresser in the world“. Mes jį nužvelgėm – plastikiniai auskarai ausyse, ale stilingas kostiumas ir „I‘m super stylish and sexy gay hairdresser“ akiniais nuo saulės. Mes jam visaip bandėm sakyti, kad mums nereikia kirpėjo paslaugų. O jis vis įdomesniais būdais bandė mus nusitempti į savo saloną. Vienas iš būdų, kai su Gabby praradom mandagumą, ir ji nebegalėdama kalbėti, juokėsi susiėmusi už pilvo buvo tada, kai jis pasakė: „ I appeared on gossip girl couple of times“. Tas žodis appeared nuskambėjo taip juokingai, jog taip ir įsivaizdavome jį įbėgant į sceną, vidury serialo filmavimo. Aišku, nepatikėjom, kad jis kūrė šukuosenas šio serialo veikėjams…

Gabby užsidėjo mano akinius ir nuėjo pas kitą Patelį. Nupirko. 12, 5 $ už elementarų „Marlboro“ pakelį. Va ką reiškia tai įsigyti vidury Manheteno. Juk čia kainos tokios išpūstos. Net Brooklyn‘e. Už mažą butelį “paklosi” tiek, už kiek galėtumei įsigyti namą, kitoje valstijoje.

Daug vaikščiojom ir nuėjom į tą patį H&M, kur pirmąjį kartą sutikau Jerry. Žinoma, nusišypsojau :) Tačiau apie jį daugiau nieko, nes paskyrėm sau savaitgalį atokvėpiui nuo vienas kito, kad visai nesprogtume, kaip atominė bomba, dėl susidariusios reakcijos, susijungus vasaros karščiui ir mūsų energijoms.

Išėjus iš parduotuvės miestas atrodė labai ištuštėjąs, nors buvome arti Empire State building. Tai mane baugino, nes prie parduotuvių stovėjo tik sarkastiškai besišypsantys Pateliai, pakampiuose sandorius rezgė neaiškūs tipai. Vienas ilgaplaukis juodis, nužvelgė Gabby, pasakė „kokios gražios tavo akys“, žiūrėdamas jai į krūtinę. Aš jos prašiau, nesidairydama niekur, tik žiūrėdama tiesiai, kad tik nesustotų, nes tai gali būti pavojinga. Ir ant šių žodžių, atsisukus į jos pusę – pamačiau, kad jos nėra! Apsisukau aplinkui – nėra! Nukrėtė kvapą užgniaužiantis baimės šiurpulys. Viena. Nepažįstamoj gatvėj. Nesavo mieste. Didžiulėj šaly. Ką tik pradanginau savo draugę. Nors imk ir rėk.

Rodyk draugams

Gairės : , , , | komentarai (2)

8 chapter - Liepos 17 diena

hernameisny | 2010-11-14 | Be temos

Labai labai karšta! 42C laipsnių. Geriau per tokį karštį nekelti kojos iš baseino, kaip aš dabar ir darau. Taip. Guliu pripūstoje, apvalioje valtyje, plūduriančioje baseine. Mėgaujuosiu saule gal kokias porą minučių ir šoku į vandenį atsigaivinti. Gaivinantis šaltas vanduo, pradžiugina kiekvieną mano kūno ląstelę ir begėdiškai primena biblioteką. Tik ne knygas. Bet Jį. Jerry. Na gerai. Begėdiškai primena, įžiebdamas plačią šypseną mano veide (tiek šypsantis gal raukšlių atsirasti!), kad aš esu įsimylėjus. Taip, jog malonus, šiltas jausmas žaižaruoja iš vidaus. O iš išorės gali nugalabyti toks karštis! O Dieve, tikiuosi, kad šią vasarą neperkaisiu iki sąmonės netekimo! Arba jau perkaitau ir regiu miražus, pavyzdžiui tokius kaip “gėjus tampantis ne gėjum bibliotekoj” ??! Totali nesamonė. Užlipu ant baseino atbrailos ir šoku į vandenį kaip varlė. O taip. Kamilis (pusbrolis) vėl labai juokiasi iš mano “meistriškumo” šokinėjant ir suskuba mane parodijuoti. Išsinešdinu iš baseino, stovinčio mūsų kieme, ant kalniuko, ir einu vidun (kur nėra kuo kvėpuoti), pasukus galvą į kelio pusę pamatau tuos pačius du jaunus vaikinukus bėgančius krosą! Krosą, kai termometro stulpelis viršija 100 Farengheitų( 40C)!!! Man per karšta tik išlipus iš baseino… pagalvojus apie krosą pasidaro net silpna. O jie bėga taip energingai bei dar pasišnekučiuodami. Prarado sveiką protą. Tačiau aš irgi. Su šia mintim (kad praradau sveiką protą) išsišiepiu kaip tikra beprotė ir nuskubu parašyti Jerriui ar vakarykštė diena ištikrųjų egzistavo??

” I think I’m going crazy” - parašau.

” Me too” - atrašo.

- I guess everybody do, because it’s so freaking hot!.

- I have another reason to go crazy - negi jam vėl kažkas su dėde? Ar raudonplauke, pamanau.

- What reason? - paklausiu.

- You.

Awwww. Kaip man sutilpt į šaldytuvą??? Beje, tai ne vienintelis toks degantis dalykas. Jis vakar vos nepadegė bibliotekos - na bent jau taip pamanė bibliotekininkė, išlindusi iš už po knygų ir mus demaskavusi. Teko pabėgt. Ištikrųjų, nesuvokiau kas vyksta, tačiau tuo pačiu, tas jausmas buvo toks nerealus, jog atrodė, kad taip ir turėjo būt. Atrodė, jog ne pirmas kartas, kai susikabinus

už rankų, su patraukliu vaikinu ėjau labiausiai aprašytame, nufilmuotame, daugiausiai legendų ir atsiliepimų turinčiame pasaulio mieste New Yorke. Daugiau nieko, net nenorėjau. Nuskuodėm į Bryant Park suvalgyti ledų. Ir artėjom bučiuotis, kai

- Ar tu ketini  bučiuotis su gėjum? - paklausė teta, atsidūrusi toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, kaip ir mes.

- Labas, hehe, vis dėl to jis ne gėjus…

- Pfuu ačiū Dievui, būtų didelis praradimas moterų pasauliui.

- Aš tau sakiau, kad jinai geriausia teta pasaulyje!!!

Priėjo pusseserytė Sophia ir pakuždėjo man į ausį:

- I thought you’re dating Edgar, but this one is way better.

- Kas per paslaptys? - paklausė Jerris.

- Nothing. You’re just handsome! Kiss kiss! - sušuko Sophia.

- Sophia! Negėdink Deimutės, - paprašė teta, - Deimut, kodėl tau nepakvietus Jerrio kartu nuvažiuot į kokį parką?

- O taip. Norėtum gal į Six Flags ar Lake Campounce (mano mėgstamiausias) kartu nuvažiuoti?

- Žinoma!

- Bet Inut, kaip jis po to grįš?

- Turiu mašiną, don’t worry ,  - jis atsakė.

- O nežinojau.

New York’e gyvenant nereikia mašinos, nes eismas labai komplikuotas - visur važiuoji taxi arba metro.

**

- You’re one of the reasons why I am going, too. xx - atsakau.

Taip myliu savo pusbrolius! Išmaldavo, kad eičiau žaisti ‘American idol’. Man patinka! Sophia ir Kamilis sėdi krėsluose ant žolės, o aš su netikru, violetiniu mikrofonu rankose dainuoju tokias dainas kaip Taylor Swift “Love story”, Mike posner “Cooler than me” ir t.t. Turbūt vaizdelis juokingas, bet man visiškai nerūpi. Kai baigėsi “Love story” išgirdau plojimus - bet ne iš Sophios ir Kamilio. Iš kaimynų vaikų. Vienas jų sušaukė “mamyte, pažiūrėk” ir atėjo vyras(mamytė) su dideliu pilvu ir nusišypsojo “Yes, darling”. Taip taip. Susipažinkite su mūsų apsiženijusiais kaimynais gėjais bei jų vis besikeičiančiais vaikais iš vaikų namų (juos pasiima savaitgaliais arba kai turi laisvo laiko). Beje, kaimynai gėjai su mumis nebendrauja nuo to laiko, kai jų paaugliai apiplėšė mūsų namą - pavogė TV ir Playstation. Tiek  to, dainavau toliau. Po Adam Lambert “Time for miracles” vėl pasigirdo plojimai - šį kart iš gatvės pusės. Kokia gėda ! Tai tie vaikinai-bėgikai, grįžinėjo. Pamojavau jiems ir negalėjau nustuot juoktis. Tiesą sakant, Lietuvoje, neleidžiu sau taip elgtis, dėl žmonių konservatyvumo. Nors šis atvejis priminė, kaip Šventojoj su Marte pradėjom šokt juokingą šokį iš “cheetah girls” filmo - ieškojom tokios vietos, kur niekas nematytų, galiausiai nusprendėm tokią radę, bet deja, tik po šokio sužinojom, kad visi viską matė. Bet, mažvaikiški dalykai man dar ir tada patiko - vandens karas su penkiamečio brolio šautuvais ir šalto vandens kibirais ir Žilviu…(Gerai. Leidžiu sau keistai elgtis ir Lietuvoje. Kas gali būt “geresnio” už mano tėtį, stebintį pro langą mane, Marte ir R. (aišku jo nematėm) su mus apsikabinusiais bernais - kurių rankose prezervatyvai? p.s. jie buvo skirti ne mums - konfidencialu kam. p.p.s Marte - tave paviešinau - gali pakomentuoti :D )

- Good job lady, I say YES! - Sophia vaidino kritikę, - what do you think, Kamil?

- AWE-SOME! - sušuko, kaip Disney kanalo žvaigždė.

Dabar aš kritikė. Paprašiau jų suvaidinti ”bird scene“ iš “Victorious” serialo. Sophia - nuostabi aktorė! Žodis į žodį atkartojo Victorio’s tekstą “It was 1984 when my husband left me…”

**

Po pietų, grįžus teta pasakė, kad važiuosim į “lake campounce” (mano mėgstamiausią atrakcionų parka) ir paklausė ar nenoriu pasikviesti Jerrio?!! “oDieveManoAčiūTauManoMylimaTetulėŽinomaKadNORIUTAIPTAIPjERRis!!!!” - tai ką pamaniau.

- Hmm..Na gal ir neblogai  būtų, galėsiu pasiūlyti… - tai ką pasakiau.

Parašau:

- Dear Jerry ‘damn’ God, would you like to go with us to “Lake Campounce” amusement park and have fun?xx

- Miss Demi ‘freaking’ Vit, i’m saying a BIG YES.xxxx

Sutarta. Puse 6 jis bus čia,  pasigriebs mane ir važiuosiu jo mašina. Teta, dėdė ir vaikai važiuos su savąja.

**

5:28 pm - liko 2 minutės, nekantriai spoksau į laikrodį. 5:29 pm - minutė eina kaip valanda. Nusprendžiu, kad jis vėluos ir nueinu žemyn (į nulinį savo aukštą). Pasistaipau prieš veidrodį

kokias 2 minutes, kol išgirstu tetą šaukiant, jog jau atvažiavo Jerry. Širdis pradeda taip daužytis, jog net trūksta oro, džiaugsmas veržias per kraštus. Pasileidau bėgti laiptais į viršų, pasišokinėdama ir vienas šuolis buvo lemiamas - smarkiai trenkiau galvą į staktą ir pasirodė žvaigždutės akyse. Ačiū Dievui, jog susitrenkus galvą nekritau atgal - nuo laiptų, bet žengus kelis žingsnius į priekį susmukau virtuvėje. Toliau galit įsivaizduoti ligoninės priimąjį, baltas sienas, baltas paklodes, vaistų kvapą…………………………………………………….

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Mačiau labai neryškiai, lyg būtų sutemę. Į virtuvę įėjo teta su Jerriu. Na aišku, neapsiėjome be “OdievemanoKAStauAtsitiko”, davė ledo ir vandens. (Galite pamiršti ligoninę) Kai

papasakojau, kaip susitrenkiau galvą, nuaidėjo juokas. “Matai, Jerry, taip Tu jai patinki, jog net galvą į sieną tranko” - patraukė per dantį teta.

Jau susiruošėm važiuoti. Išėjau į kiemą - ir wow - Jerrio “Infiniti Essence Concept” nereali.

 

Atsisėdau prieky, prie jo.

- wow, Jerry, I love your car!

- Why? Because of the backseat? - pasižiūrėjo ironišku žvilgsniu ir nusišypsojo puse lūpų. Lygtais aš nesuprasčiau “backseat” potekstės!

- Backseat? - na žinoma, pasitikslinu…

- Yeah , you know… backseat(hmm - suprunkštė)… Me & You.

- Omg you - pervert!

- I’m not. Just don’t lie. Tell me that it’s not sexy  in the backseat. Tell me it’s not what it would drive you crazy.

- You’re such a manipulator. Ok ok. I agree. - nusijuokiau.

- Wanna try?

- When? - apsimetu.

- here, right now.

Vožiau su alkūne į jo ranką.

- You think I’m crazier if I hit my head to the wall?

- Well…You were crazy enough…and + you hit your head…

- Jerry!

- What?

- Stop it.

- Ok, sweetie, lets drive.

 

 **

20:30 val. Moterų WC.

Na negalėjau neparašyti. Pirštai limpa nuo cukraus vatos, kurią ką tik “sušlamštėm” su Jerriu ir vaikais. Kaip pusbroliai jį mėgsta!! Kartu ėjom ant visų įmanomų

parko rides.  Dabar ką tik po siaubo kambario. Supratau jo tikslą ėjimo ten. Kamilis ir Sophia atsisėdo į vieną vagonėlį. O Jerry ir aš - į sekantį.

Riedėjom ir reikėjo šaudyti į tamsiuose kambariuose pasirodančius žalius taikinukus.

- this is so fun - pasakiau.

- everything is fun when you’re around.

-oh, no. When You are arround. Listen, I hope kids are not scared. It’s dark here and scary..

-Are You scared? - paklausė ir nusijuokė.

-In a different way - yes. I’m scared to be with YOU in the dark, in the middle of nowhere.

-Oh, you are, - savo ironiška intonacija, - YOU should be.”

-Yeah? What should I be scared of?

 

Tada įvažiavom į kambarį, pilną dūmų.

- Of this, - pasilenkė ir pabučiavo.

 

Esu tikra, kad net tamsoje, tuo metu iš mano akių spindėjo žvaigždutės. Gaila, kad tas kambarys buvo paskutinis. Jau lauke, šypsodamasi pasakiau - “That wasn’t scary at all :D”

**

 

 2:30 val. nakties, lova.

 12:15 val- namų kiemas. “It’s so sad that you have to go home” - pasakau jam. Iš paskos atvažiuoja teta su dėde ir vaikais. Teta greit išlipa iš mašinos ir pasako:

- Mes nusprendėm, kad Jerris gali pasilikti nakvoti, visgi jau taip vėlu. O jis toks fainas, kaip šiandien su vaikais žaidė…Ir dabar dar galėtume pavakaroti.

O Dieve, ji nereali. Pasižiūrėjau į Jerry klausiamuoju žvilgsniu.

- Tai ką pasakysi?

- Ačiū už pakvietimą, bet gal aš geriau važiuosiu..

- Na jau, turėtum būti pavargęs, dar užmigsi prie vairo, pasilik , - įtikinėjo teta.

- Taip!!! Gi dar pavakarotume!!

- Na……gerai!

- Ok, einu paruošt stalą, - pasakė teta.

Negaliu patikėti, kad šį šiltą vakarą, kurį dabar praleisčiau su teta ir dėde lauke, patogiuose krėsluose, šviečiant mėnuliui ir spindint begalei žvaigdžių, žvakių šviesoje, geriant vyną ir mąstant

kaip būtų smagu būti su kažkuo ypatingu, ištikrųjų, nebeteks taip mąstyti, nes ištikrųjų, būsiu su kažkuo ypatingu.

Taip, viskas taip kaip ir sakiau. Šiltas šiltas vasaros vakaras, debesų danguje nėra, dėl to puikiai matosi žėrinčios žvaigždės. Šalia miškas iš kurio girdisi svirplių orkestrai. O štai ir mes- besišypsantys, žvakių(nuo uodų:D) šviesoje, valgantys įvariausius vaisius (arbūzą,melioną,vynuoges,mandarinus,obuolius…) ir geriantys prabangų pusiau saldų vyną. Diskutuojam visi keturiese - aš, Jerris, teta, dėdė ir juokiames, nepaliaujamai juokiames. Karts nuo karto mano ir Jo žvilgsniai susitinka, keliantys šiurpulius, kaip darželyje patinkančio berniuko akies mirktelėjimas. Man nuo vyno pasidarė karšta ir sugalvojau eiti pasimaudyti į mūsų neapšviestą baseiną kieme. Prie manęs prisijungė vaikai ir aišku - Jerry. Šaltas vanduo gaivino, tamsi aplinka baugino, o Jerrio buvimas šalia svaigino. Svaigino labiau nei vynas. Žinot, kas dar labiau kelia azartą? Tai - kai aplink teta ir dėdė, negali daryti nieko tokio, pvz bučiuotis, ir tai dar labiau veda iš ir taip apsvaigusio proto.  Galiausiai, teta pareiškė, jog visi eina miegoti. Pabrėžė, jog Jerriui patalynė paklota svetainėje ant sofos ( o aš miegu nuliniame aukšte, kartu su pusbroliais!(na nes jie to nori)) ir, kad taip yra mūsų labui ir saugumui. Gerai, kad jinai viską sako tiesiai šviesiai. Sako tiesą. Pripažįstu, jog  būtų pavojinga miegoti su juo mano aukšte, net jei jis miegotų ant čiužinio, ant žemės. Mes pasakėme, jog dar truputį pasedėsime lauke. Kas lėmė, jog išgersime dar truputį vyno. Po pusvalandžio, jam pasakiau, kad jau vėlu ir verčiau eiti miegoti. Jis nuliūdo, bet neatsisakė. Pabučiavau jį į lūpas, palinkėjau saldžių sapnų ir nuėjau į lovą, kur dabar ir rašau. Turėjau nuostabią dieną, kad jos visos tokios būtų. Tikiuosi rytoj ryte atsikelti anksčiau, būti žvalia ir miegančiam Jerriui atnešti puodelį skanios kavos, pabučiuoti dar miegantį ir pasakyti “Rise and shine”.

Na ką, labanakt, dienorašti, su žaliom juostelėm, mielu meškiuku ant viršelio, bei žodžiais “Hope is the thing with feather that perches in the soul…”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4:30 am.

Taip… You wish….kad aš būčiau miegojus. Po 20 min. atėjo Jerris, pasakė”Shh, ateik ,nenoriu prikelti vaikų”. Užkilome laiptais į pirmą aukštą.

- Kas atsitiko? - paklausiau.

- Nieko. Tiesiog negalėjau užmigti.

- Aš irgi…

Stovėjome virtuvėje, kaip du nedrąsūs vaikai, nežinantys ką pasakyti.

- Juk tu žinai, kad man patinki… - taip nerišliai sulemeno.

- Turbūt…

- Nuo pačios pirmos minutės, kai tave pamačiau. Ir žinai, ko mes abu norėjom, kai buvom prie tavo tetos ir dėdės.

- O taip, būtent! Iš proto vedantis jausmas…

- Kuriam dabar niekas netrukdo…

Nebe reikalo anksčiau klausiau “kaip man sutilpt į šaldytuvą”, nes jis mane prirėmė prie šaldytuvo ir nebepaleido. Netyčia, nukrito saldainiai, buvę ant šaldytuvo.

- This is too risky, they could hear us… - pasakiau.

- I love risks, but….come here, - atsitraukė nuo manęs ir pradėjo eiti link lauko durų.

Ėjau iš paskos. Jis nusileido laiptais žemyn, atrakino savo automibilį ir…

- Where the hell are you going? I’m not driving anywhere!

- I’m not driving anywhere, either.

- So what….

- Remember - backseat.

Tik šį kart netrenkiau jam su alkūne:

- Ok, Jerry, now I’m telling You what I needed to tell -  IT  IS sexy  in the backseat.  IT IS  drivin’ me crazy.

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (6)

Ar gali būti taip, kad beviltiškai įsimylėjau gėjų?! Netikiu, jog jis nepastebėjo mano reakcijos į ‘He’s gay reiškinį’? Išeinant iš A&F pardavėjas gėjukas pamerkė jam akį. Kaip klaiku, norėjau kuo greičiau nešdintis. Jis palydėjo mane iki Grand Terminal, pabučiavo į skruostą ir pasakė- iki kito karto.  Įlipau į traukiny, vaizdai plaukė žiūrint pro langą. Ironiškai šypsojausi. Pasitiko stotelėj teta. ” Na, kaip su drauge?’ - paklausė. Man trūko kantrybė - ” Tai buvo visai ne draugė!”. Teko papasakot apie Jerry. Sureagavo, kaip nekeista, įspūdingai šiuolaikiškai ir ramiai. Teks juos supažindinti. O tai, jog jis gėjus ją dar labiau nuramino, nes mat ‘nepavojingas’. ” Pavojingesnis už ne gėjų” - pamaniau.

” Can you meet the day after tommorow?:) xx” - kas gi jei ne mano mylimas draugas - J. ;)

“why?” - visiškai nenorėjau susitikti, neištverčiau šalia jo, žinodama tiesą.

“What do you mean why? I already miss You, friend!” - dabar suprantu ką reiškia “just friends” posakis vaikinui. :)

“Me too, FRIEND. I’ll see if I can meet you” - atrašau.

“Omg, it’s working lol”

“What’s working?” - nesupratau.

“Nvm, you’ll figure it out later, blondie.xx”

Na tikrai, gėjus, kas per šnekėjimas užuominomis?!!

Man reikia relax’o. Pasileidau muziką ir lovoj skaičiau “Audrey Wait! knygą”, užsikąsdama muffin’u. Į kambary užėjo teta:

- Rytoj vėl važiuojam į Manhattan’ą su Sophie (pussesere) - jai bus reklamos audition.

Na gerai, aš nieko prieš važiuoti į NYC kiekvieną dieną.

- Beje, Edgar nori su tavim susitikti.

“oh jeez” - pagalvoju.

“Hey. Gal gali mane išmokyti vairuoti mašiną?” - nusiunčiu sms Edgar.

“No problem.” - atrašo.

Teta sužinojusi ko paklausiau ėmė skardžiai juoktis: ” Žinojei, jog ‘car’ albaniškai reiškia vyrišką organą, man pats Edgar sakė”.

OH NO.

****

Šiaip ne taip anksti išsiverčiu iš lovos. Kavą į rankas- ir važiuojam. O jau pusseserytė atrodo, kaip lėlytė - raudona suknutė, bantukas plaukuose ir mieli batukai. Tamsūs, garbanoti jos ilgi kaip undinės plaukai ir didelės rudos akys.

“One on one” studio West 27th street, viduje labai šiuolaikiškas dizainas, geometrinių figūrų baldai, daug raudonos spalvos, prieblanda. Atsisėdom ant kietos sofutės, laukėm kol pakvies mažiukę. Priešais, ant kėdės, sėdėjo labai graži panelė - rimtai, modelis, šiek tiek panaši į Megan Fox. Atsistojau eit į wc, kuris buvo už kampo, tamsaus koridoriuko gale. ‘Sexodromo’ apšvietimas-pagalvojau. Jau belenkiant wc rankeną, kažkieno rankos mane apsikabino per liemenį, o beišeinantį riksmą užčiaupė tvirta ranka. Sunkiai suvokiama panika ir adrenalinas žaibišku greičiu startavo lenktynes mano kraujyje. Mane apsuko - įsimūrijau tiesiai į tas kerinčias rudas akis - Į Jerrio akis. Šis tyliai juokėsi ir atsargiai atitraukė ranką nuo mano burnos.

-GOD’DAMN’IT’KĄ’ČIA’VEIKI’IDIO-TAS!!!!!!!!!!!! - buvau tokiaa įsiutus, jog ėmiau jį trankyti. Jis pradėjo juoktis labai garsiai, jog turbūt visa studija nuaidėjo.

Pamačiau tekiną, atbėgančią, iššsigandusią tetą - Prie Tavęs jis lenda?!!!!

Panika ir adrenalinas pasiekė finišo tiesę ir nurimo.

- Oi ne, čia Jerry, apie kurį vakar pasakojau. Atsitiktinai susitikom dabar , - sarkastiškai šypsodamasi į jį pasižiūrėjau “tuoj užmušiu” žvilgsniu.

- Sveiki. Nice to meet you, - ištiesė ranką tetai.

- Tai visgi ką čią veiki? - paklausiau, toliau sarkastiškai besišypsodama.:)

-Atėjau filmuotis reklamai, nesitikėjau tave čia sutikti.

- Tuo labiau aš.

- Šaunuolis! Tai praėjei atranką? - sukrykštavo teta, - visai geras biznis iš tokių reklamų gaunas..va mes mergytę savo irgi atvedėm…

- Taip, ne pirmą kartą jau reklamoj filmuojuos…Reikia laiko atrast tokiem dalykam, dabar vasara taip kad…

- Būtent! Aš ir vaikų nevežioju mokslo metais. Kur mokaisi?

- NYU.

- o wow!

Blah blah blah. Šnekėjo visą laiką, kol Sophie grįžo iš atrankos kambario. Pripažįstu, jis paliko super įspūdį tetai.

- Tai gal jūs eisit kur nors šiandien drauge? - paklausė ji.

- Šiaip neplanavom… - numykiau.

- Žinoma! - atšovė jis.

- Bet.. - bandžiau priešgyniauti.

- Eikit tik ir smagiai laiką praleiskit! - ragino tetulė.

Jerris griebė už rankosir išsitempė iš studijos. Tik įėjus į liftą ėmė juoktis.

- Ar gi aš ne nuostabus? Sužavėjau tavo tetą ir tave išsivedžiau su savimi!

- Žinoma, džiaukis, kad gyvą išsitempei, nes maniau gausiu infarktą.

- Būčiau atgaivinęs, - prisitraukė mane prie savęs taip arti, jog jutau jo kvėpavimą.

Minutę taip stovėjom lyg sustingę. Atsidarė liftas - įėjo sumišęs, besišypsantis modelis. Išlėkėm iš lifto, jau kartu besijuokdami.

- Tu žinai - ką jis pamanė? - paklausiau.

- Pamanė, kad ir jį priimsim į kompaniją…lifte.

Juokėmės lyg išprotėję kaip ir vakar. Po kelių minučių greito ėjimo, jam tempiant mane už rankos, susivokiau:

-Kur mes einam?

- Į biblioteką.

- Į biblioteką?!

- Taip. Pasiimsiu kelias knygas, kurias reikia perskaityti per vasarą.

- Na ok.

Centrinė NYC’s biblioteka - didžiulė, aukštomis lubomis, tarp knygų, kur beveik nėra žmonių, galima pasiklysti.

- Einam prie Šekspyro skyriaus, - pasakė.

Tai buvo atokiausias bibliotekos kampelis, pasijutau, lyg toje Romos imperijos didžiulėje bibliotekoje kaip iš filmų. Jis įnirtingai ieškojo reikiamų knygų, aš irgi vieną kitą pasiimdavau perversti.

- Žinai tą raudonplaukę mano draugę, kuri maniau permiegojo su mano dėde?

- Na?

- Vakar su ja šnekėjau.

- Ką sakė?

- Susimoviau. Dėdė rado ją prie savo laiptinės durų nualpusią. Pasirodo, “gudruolė” nuėjo į kažkokį vakarėly, kur renkasi “tos bitches” (norėjo patirties gauti savo kvailam vaidmeniui) ir padaugino.

- Suprato, kad per toli nuėjo dėl to vaidmenio? Atsiprašei tikiuosi?

- Žinoma atsiprašiau.

- Kaip tavo draugas? - paklausiau ir netyčia (turbūt nes nervinausi būtent to klausdama) iškrito knygos iš rankų.

Atsiklaupiau jų pakelti. Jis irgi. Netyčia rankos susilietė.  Mane nukrėtė šiurpuliukas. Pasiruošiau staigiai stotis, bet jis nepaleido mano rankos.

- Palauk. Turiu tau kai ką pasakyti. Daugiau nebegaliu. Maniau ištversiu nors savaitę - neištveriu net vienos tokios akimirkos, - sumišęs pasakė.

- Apie ką tu čia kalbi? - buvo taip negera, negalėjau pakęsti tokio artumo šalia šio gėjaus(kuris tiesą sakant, visiškai nebuvo į tokį panašus).

- Apie štai ką , - pasilenkė ir pabučiavo į lūpas. Staigiai atsitraukiau.

- Ką tu darai?! Juk tu gėjus! - sušukau.

- Aš ne gėjus.

Praradau kalbos dovaną.

- Melavau specialiai, jog galėtume tapti tikrais draugais iš pradžių, bent savaitę - be ‘šitų bučiavimusių”, bet rodos tai neįmanoma… - sedėjau visiškai sustingusi, akys žaižaravo, į galvą vožtelėjo labai aitrus smilkalų kvapas, kurį uždegė bibliotekininkė, ir JIS, savo elgesiu, žvilgsniu bei žodžiais.

- Rodos, neturi ką pasakyti, - sukikeno. Žiojaus kažką ištarti, bet nespėjau - beprotiškumo akimirką padidino dar vienas jo beprotiškai fantastiškas  bučinys.

Pasigirdo bibliotekininkės balsas. Jis atsistojo. Aš taip ir likau sedėti, be žado. Gal atsikelsi - ištiesė rankas, ar nori sedėti čia visą dieną?

- Bet tu esi…

- Nenuspėjamas, - nusijuokė jis.

- Būtent, - atsakiau.

- Žiūrėk, - pasakė ir išsitraukė cigaretes iš kišenės.

- Tik nesakyk…

- Taip.

- Ne! - sušukau.

- Shh, - sušnypštė, - nereikia jog ponia bibliotekininkė išgirstų.

-OMG!

Ir taip. Jis užsidegė cigaretę bibliotekoje! Nepaneigsiu, TAI buvo diena, suteikusi KELIASDEŠIMTTŪKSTANČIŲ kartų daugiau jausmų nei per visus metus! Na, o kitką, mūsų privatumą - palikite mums. Atitraukite žvilgsnį nuo laimingų mūsų, perlinės jo šypsenos, išeikite iš bibliotekos, atsidurkite judrioje gatvėje, pakilkite po truputį virs dangoraižių ir lyg Dievai, atsisėdę ant debesies ir išgėrę Pina Colados, šmaikščiai nusijuokite.

:)

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

Mommy, kada ateis ta mergaitė be akies į parduotuvę?- paklausia pusseserytė tetos.

- Nicole? Nežinau, ji gi dabar turi kūdikėlį, matyt neturi laiko.

Paklausiu kas ta Nicole. Tai 23 metų mergina, kuri 18 metų pateko į avariją, prarado akį. Išdavė vaikinas. Praeitais metais jai rado vėžio ląstelių. Sakė atėjo apsiverkusi į parduotuvę. Tačiau išgramdė tas ląsteles ir pavojaus nebeliko. Neužilgo pastojo! Buvo begalo laiminga susilaukus vaikelio, bet nepatiko priaugtas svoris - visais  būdais bandė jį mesti.

*****

 Edgar mašina. 9 val. vakaro. Fone groja ‘break your heart’. Spoksau pro langą.

- Važiuojam į kiną? - paklausiu.

- Taip!

- Klausyk, Eva(teta) pasakojo šiek tiek apie tokią Nicole. Tu ją žinai?

- Taip! Va neseniai buvo atėjus į parduotuvę, net neatpažinau - labai labai sukūdus ir laiminga (pirmą kart ją tokią mačiau). Tik neramu, kokiu būdu ji per 3 savaites numetė pusę svorio…Gal gėrė kokias tabletes…

****

Ėjom į ‘new moon’. Visą filmą juokėmės. Komedija. Iš kiekvieno jų žvilgsnio ar žodžio. :D Jis sakė, jog aš panaši į Rosalie.

- I like her , - atsakiau.

- But you’re hotter than her.

- Ya, i know,- pradedu kikenti (blush).

Pasidaro nesveikai šalta. Mintyse pradedu save keikti jog nepasiėmiau švarkelio, juk žinojau jog kine - visad vėsu dėl kondicionierių, nepaisant kaip karšta lauke. Edgar sėdi išsiskėtęs savo kėdeje, abi rankas užsidėjęs ant kedės atbrailų. Netyčia mano alkunė susiliečia su jo ranka.

- omg tau šalta! -susirūpina.

- ne, tikrai ne - meluoju.

Nenoriu, jog tai būtų priežastis jam mane ’sušildyti’. Sėdžiu toliau. Darosi dar nesveikiau šalta. Pradedu drebėti.

- Matau, kad tau šalta! Ateik čia, apsikabinus bus šilčiau.

Leidžiuosi apkabinama ir saugiai jaučiuosi po jo ’sparneliu’. Tačiau, pasidaro awkward ir nebegalim toliau taip pat juokauti apie filmą. Jis akivaizdžiai ištiesia ranką, jog paimčiau. Toks vaizdas, jog bandys bučiuotis! Nesulaukiu filmo pabaigos. Kai baigiasi, išsilaisvinu iš glėbio ir staigiai atsistoju. Taip, daugiau neleisiu manęs apsikabinti, tai lyg savotiškai atvirkščias ženklas, nuo to kurį vis turiu jam parodyti - ”we’re just friends”.

 

****

Grįžus pasitiko vaikai - pusseserytė ir pusbrolis. Nemiegojo, laukė manęs:

- How was your date?!

- Did you kiss Edgar?!

- Are you his girlfriend?!

OMG, FUC*ING ANNOYING.

 Naktį ilgai neužmigau, negerai jaučiaus dėl Edgar, bei mąsčiau apie susitikimą su Jerriu.

9 ryto, sapno vidury, Įkyriai sucypė mob.telefonas : ” Good morning, sunshine:) x”

Įsivaizduojat - tai buvo dalykas, kuris privertė mane nusišypsoti ryte. Retas atvejis!

“Good morning, Jerry”.

Užlipus į virtuvę, ant stalo jau garavo “starbucks” kava (kai kas pasistengė) bei mano mėgstamiausi donuts.

- Šiandien turi būti tobula diena, kas matosi jau nuo pačio ryto… - pagalvojau mintyse.

Lauke labai karšta, kaip ir kiekvieną mielą vasaros dieną Amerikoj, apie 35C. Dėl to “kažko” neapsirengsi. Apsivilkau ‘Juicy Couture’ baltą palaidinę, džinsinius, mėlyna-balta smulkiai dryžuotus šortukus bei įsispyriau į mėlynas basutes su juodais rutuliukais. :) Teta nuvežė į stotį. Palinkėjo sekmės “su drauge” ir iškeliavau. Atvykus į Grand Terminal station, sėdau tiesiai į taxi.

” I’m already in central park” - parašė Jerris, man vis dar važiuojant ir spoksant Fergie intervių, taxi automobilio televizoriuje. Jaudulys didėjo kiekvieną minutę. Vis dėl to - nežinau su kuo einu susitikti. “O jeigu jis mane pagrobs? O gal jis -geriausia kas galėjo nutikti mano gyvenime?” - tokios ir panašios mintys kvaršino galvą. Nepaneigsiu - tas jausmas, lyg adrenalinas, jis užveda - beprotiškas(būtent.beprotiškas.) pasinėrimas į nuotykius.

Išlipus iš taxi jį pamačiau stovint prie įėjimo į parką. Atrodė išblyškęs, su švarku atraitotom rankovėm, nors ir labai karšta. Pamatęs mane droviai nusišypsojo. Draugiškai apsikabino.

- Atleisk, tikėjaus susitikti su tavimi žymiai geresnės nuotaikos, - pasakė.

- Dėl Dievo, kas nutiko?

- Prisimeni raudonplaukę Olivią, su kuria buvau H&M?- prisidega cigarete ir nervingai įtraukia dūmą.

- Taip?

- Dėdė man yra davęs savo buto Manhattan’e raktus, jis kartais jame nakvoja darbo dienomis, taigi, šiandien pamaniau - užsuksiu, pažiūrėti,kaip jis laikosi (jau kelias dienas nemačiau), atrakinu duris, įeinu į butą - ant sofos sėdi Olivia įsisupus į kaldrą, - išpučia dūmą.

- Vis dėl to ji kekšė, - nenusistebiu, - žinai, kaip sakoma - moterims sexas - tai yra būdas gauti TAI ko nori, o vyrams sexas - tai ir yra tai ko jie nori. 

- Ji tokia nebuvo… Persistengė dėl savo ‘NY’s bitch’ vaidybos ir tokia ištikrųjų tapo. Galbūt pateisinčiau jei permiegotų su kokiu verslininku vieną kartą, kad pajustų ką tai reiškia ( nors gal ir nepateisinčiau), bet dabar…- įtraukia dūmą, išpučia dūmą, įtraukia, išpučia, įtraukia, išpučia. Aš spoksau. Surūko. Užsidega antrą. Įtraukia, išpučia.

- JERRY GOD’ DAMNIT!!!!! - sušunku praradus kantrybę, atimu cigaretę iš rankos, numetu ant žemės ir užminu.

- I’m sorry . I just. I don’t know. She WAS my best friend. And he’s my uncle. And his wife…omg.

- Why are you fucking acting like a pussy? Did you even talk with her arterwards?

- No, I didnt,- vėl išsitraukia cigaretę, užsidega, įtraukia. Tada aš vėl atimu, tik šį kartą pati įtraukiu.

Jerris nusijuokia.

- Kas? - paklausiu.

- Aš buvau toks susinervinęs, jog be perstojo rūkiau, tu iš manęs atėmei, o dabar pati tai darai. Tai taip miela!

- Nesupratau  kas čia mielo? - kreivai pasižiūriu.

- Tai kad aš tau rūpiu.

- Pagal ką tai sprendi?

- Tu atėmei iš manęs cigaretę ir pati ją rūkai. Ar žinai kodėl?

- Ne.

- Nes tu susinervinai dėl manęs.

- Šit kaip, - nusijuokiu.

 

You know what? FUCK OLIVIA and lets go have a great time! - sušunka.

- That’s my boy, - nusišypsau.

Nusiperkam kavos ir atsisėdam pavėsy ant suoliuko. Priešais mus vaikai maudosi su rūbais mažuose fontaniukuose (kurie atrodo kaip dušai, lyg specialiai padaryti atsigaivinimui karštą vasaros dieną).

- Kaip karšta! - pasakau žiūrėdama į besipliuškenančius vaikus.

- Nori atsigaivint? - nusišypso puse lūpų, pažvelgia man į akis bei į šlapius vaikus. Suprantu, ką jis turėjo omeny.

- Ne ne ne. Neketinu šlapint rūbų!

- Bet noriu tave atvėsinti!

- Too bad, - nusijuokiu, - tau būtų blogiau nei man, nes esi su džinsais ir švarkeliu.

- Galim pabandyti, - jo akys sublizga.

- Ne! - pasiruošiu sprukti.

Jis pagauna mane už rankos ir traukia link savęs. Išsilaisvinu ir pradedu bėgti, kaip viena iš tų belakstančių mergaičių. Jis vejasi! Pasijuntu lyg būčiau penkiametė žaidžianti gaudynių. Bėgioju ratais, apsvaigsta galva, pradeda trūkt oro (visgi kaip karšta!), suletėju ir jis pagriebia mane už liemenio, pakelia ir neša link fontaniuko. Spyriojuosi, juokiuosi ir šaukiu vienu metu. Galiausiai pajuntu kaip šaltas vanduo teka karštu mano kūnu. Jis paleidžia mane ant žemės. Pasigriebiu iš šalia stovinčio berniuko kibirą vandens ir apipilu Jerry(:D). Šis paprašo mergytės didelio vandens šautuvo ir pradeda purkšti į  mane. Šalia stovėjęs berniukas ateina man į pagalbą, duoda šautuvą ir sau pasilieka dar vieną - pradedam vaikytis Jerry.

- Kathlyn, go to his team! - sušunka berniukas savo draugei.

Mergytė atbėga ir prisijungia prie Jerrio. Lakstom kaip pametę galvas, daugiau vaikų bei porą mamų su tėčiais įsitraukia į žaidimą. Po pusės valandos ‘vandens karo’, finalą netikėtai paskelbia tas berniukas, kuris paskolino man vadens pistoletą, savo poelgiu - pribėga prie Kathlyn ir ją pabučiuoja visų akivaizdoj. Nuaidi žmonių ‘oo’. Dėl dievo, juk jiems ne daugiau nei 7 metukai. Pasižiūriu į Jerry -  žvelgia į mane ir skaniai šypsosi. Pribėgu prie jo, apsiveju aplink kaklą, išsišiepiu:

- Ačiū, - pasakau.

- Už ką? :)

- Už tai jog seniai, jaučiausi šitaip.

- Šitaip kaip? - keri žvilgsniu.

- Šitaip nuostabiai, - atsakau.

- Aš taip pat! - švyti perlinė jo šypsena, - einam ledų, mergyt!

- Einam, berniuk!

Suvalgom po braškinius popsicle. Išeinam iš parko ir patraukiam 5 aveniu. Užsukam į “Starbucks” šaltos kavos. Mano plaukai šiek tiek susibangavo po fontaniuko. Atrodau vėjavaikiškai. Bet man patinka. Patinka jaustis laisvai, patogiai ir laimingai. Vaikštom kelias valandas, vis užsukdami tai į vieną, tai į kitą parduotuvę. Pagaliau, perėjus visą 5th aveniu atsiduriam mano mėgstamoj 42 street ir nueinam į mėgstamiausią Bryant Park, jame yra jaukus restoranėlis lauke, su minkštais krėslais, kuriuose patogiai įsitaisom. Jerry užsako kaljaną, vyno butelį, aš užsisakau marcipaninį desertą.  Šnekam apie viską ir apie nieką. Po kiekvieno gurkšnio darosi vis linksmiau. Užsako dar vieną butelį vyno. Nevaržomai juokiamės. Sutemsta. Sėdim žvaikių šviesoje. Prie gretimo staliuko sedėjusios panelės -draugės, nebeatrodo tokios girtos  kaip atrodė mums tik atėjus, nes patys lengvai apsvaigę nusišnekam. Galiausiai, nusprendžiam eiti.

- Man reikia užsukti į A&F, padėsi išsirinkti džinsus, - išsišiepęs pasako.

- Ok ok einam, galėsiu nusifotografuoti su A&F modeliu už 20 dol. Nors bendrai kam? Gi turiu modelį čia, šalia savęs, - nusijuokiu ir įsikabinu jam į parankę.

- Abu mes tokie. Galėtume per savo grožį užsidirbti tiek…ir nusipirkti jachtą.

- Ir išplaukti į negyvenamą salą , - priduriu.

- Ne. Nusipirkti savo NUOSAVĄ salą ,- sužavi ši mintis.

- Taip! Gertume kokosų pieną ir valgytume ananasus.

- mm…

Abu juokiamės.

- Žinai, neesi matęs manęs baisiai atrodant.

- Tai neįmanoma!

- Floridos viešbuty, vakare užsidėjau baltą veido kaukę, atsiguliau į lovą penkiolikai minučių, susidėjus rankas ant pilvo ir netyčia užsnūdau. Pabudau nuo močiutės riksmo. ” O dieve vaikeli, kaip išgąsdinai, pamaniau, jog priklausai kokiai sektai ir meldiesi čia, rankas sukryžiavus”.

- O dieve, sektante tu! - abudu be sustojimo juokiamės, kaip apsirūkę žolės.

A&F išrenku jam mėlynus džinsus ir palydžiu pasimatuoti. Įeina į kabiną, užsidėjęs pakviečia ateit pasižiūrėti. 

- Apsisuk, reikia pasižiūrėti kaip iš užpakalio atrodo, - pasakau.

Apsisuska.

- Neblogai.

Atsisuka. Rimtu veidu žiūri man į akis. Tada į lūpas. Mano pulsas padažnėja.  Prieina arčiau ir su pirštu paliečia lūpą.

- Liko marcipano gabaliukas ,- švelniai taria ir mielai šypsosi.

- O Jerry, hi! - pasigirsta balsas iš už nugaros.

Neužsidarėm kabinos durų. Tai - A&F pardavėjas, simpatiškas gėjukas. Jis apsikabina Jerry, bet jį pašaukia klientas.

- We’ll talk later, - pasako ir nueina.

Jerris žiūri į mane. Aš į jį. Apima keistas jausmas.

- You’ve got to know something.

- What? - sumištu. Jaučiu, artinantis kažką negero.

- I’m gay , - atsako.

Rankos nusvyra, iš jų iškrenta kelios džinsų poros, įkvėpiu, gaudydama orą ir jaučiu. Jaučiu, kaip erdvėje ištirpsta mano svajonės.

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (18)

5 Chapter - Ice Queen

hernameisny | 2010-09-30 | Be temos

    Tetos parduotuvėje, Ansonijoje, šnekėjausi su Edgar apie vieno kliento dainą, kurią jis pats sukūrė ir įrašė į cd. Jis baltaodis reperis, todėl tikėjomės išgirsti dirty repą, neskubėjome perklausyti. Mašinome ‘paleidome’ jo dainą - mūsų nuostabai - kūnu bėgiojo šiurpuliukai. Tai daina, prilygstanti radio hitams. Balsas šiek tiek primena Lil Wayne, bet daina melodinga ir traukianti klausytis vėl. Pradžioje imituojamas griaustinio griausmo, lietaus garsai, tai nuteikia gan jaukiai, lyg šis balsas  tau skambėtų lietingą dieną, dainuotų apie Tave(jei pavyks gauti šią dainą vėl, įkelsiu  čia:))

     Taigi, bekalbant su Edgar mano kelnių kišenėje suvibravo blackberry. Išsitraukiau telefoną, atidariau žinutę :

” Hi fabulous girl, we should meet again :) i hope u gave me a right number. x”

aaa,-suskamba mintyse, - aktoriukas ‘ištvirkėlis’ prisiminė mane.

Mano akivaizdžiai pasikeitusią miną pastebi Edgar. Taip,  dažnai negaliu nuslėpti teigiamų emocijų, sunku sulaikyti šypseną, kuri įsižiebia man net nepajutus, dėl tokio elementaraus dalyko, kaip žinutė. Betgi maži dalykai daro žmogų laimingą. Tikrai, užtenka vienos gražios sms ir mano diena - giedresnė :).

- Kas rašo? - paklausia Edgar, žiūrėdamas įtariu žvilgsniu.

- Umm… - numykiu.

Situaciją pastebi blondinė teta (mano kopija):

- Haha, Edgar, mano mergaitė turi daug gerbėjų, tai ko tu lauki? Kada važiuosit į pasimatymą vėl?

Jeez, gerai, kad jinai šmaikšti , gerai jog atsakė už mane (tesupranta jog rašo gerbėjas), bet pasimatymo dalis?! Visąlaik po tokių jos užuominų mane nukrečia nervų dygsniukai. Taip,su Edgar jau ir žiemą nuvažiuodavom į kokį kiną, mall’ą ar kavinę,bet aš tų kartų nelaikiau pasimatymais! Nors visi kiti laikė. Pvz, grįžtu namo ir 6-metė pusseserytė iššsišiepusi klausia: “ar bučiavais su Edgar , hehe?”  ; Teta: - tai kaip su Edgar sekės? :)

Žinot ką? Man jis tik draugas. Iš dalies noriu su Edgar kur nors važiuoti, bet iš dalies ir ne.  ‘ Ne’ dalis prasidėjo žiemą, kai prieš man išvažiuojant iš šalies, jis paklausė ar  turiu vaikinų draugų. Atsakiau, jog taip, bet nedaug - tol kol kiti įsimyli ir draugystė baigta. Jis pasakė jog puikiai juos supranta ir neįsivaizduoja, kaip būtų galima su manimi būti tik draugais… Nekalbu apie būtent to atsisveikinimo ilgus apsikabinimus bei liūdną jo žvilgsnį.

Jis tiesiog ne mano skonio - ganėtinai žemas, tamsiaplaukis, rudų akių ir raumeningas.

 Ir kokia ironija:  Edgar buvo vienas populiariausių high school bernų, panos lipdavo jam ant galvos. Tikėkit, ne, bet kol jis dirba tetos parduotuvėje susilaukia keistų pasiūlymų net iš 50 - mečių moterų, kurios siūlo jam pinigų už sexualines paslaugas(:D), apie jaunas nekalbu, ištisai kviečia į pasimatymus, tačiau jis nueina tik į vakarėlius - ‘pasilinksminti’. Sakysit, tai kas negerai?  Nežinau! Taip būna - zero attraction. Ir nesupraskit klaidingai, nesakau, jog man nepatinka rudaakiai tamsiaplaukiai! Kartais negali paaiškinti savo jausmų. :) Atrodo, aš būčiau viena iš nedaugelio, kuri  jam patinka bei kuris man nepatinka.  Juk pagal jį visos čia yra bitches, nei vienos normalios panos nei jis, nei jo draugai nerado.

- Ya, I’ll come to take her out tonight, k ,Demi?

- Ya, i have no plans for tonight.

Taigi eisiu į ‘pasimatymą’ su Edgar, kaip nors vėl leisiu jam suprasti, jog mūsų santykiai gali būti tik draugiški. :) Tai man mažiausiai rūpi, dabar užsidegiau noru susitikti su Jerriu.

- Definitely we have to meet, stranger :)

- What about tommorow in NYC?

Paprašau tetos leisti važiuoti į NYC rytoj, susitikti su ‘drauge’. Leidžia!

- Ok. exactly where?- paklausiu.

- east side’s central park, next to zoo, 2 PM.

- deal :)

- can’t wait  to see u! :)

- I hope ur not a rapist lol

- I would of said yes, but i don’t want so scare u, so i’m telling you the truth - i am not. :D

- We’ll see :D

 

Taigi, negaliu sulaukti rytojaus, nes susitiksiu su Jerriu. Naujos, intriguojančios pažintys man patinka :P ‘Euphoria’ kvapas, sklindantis nuo manęs, paaitrina mano gerą savijautą. :)

******

 

Vakare, prieš susitinkant su Edgar parašau jam, jog norėčiau išsinuomuoti dviratį ir pasivažinėti po parkelį.

- o žinai ko aš norėčiau? - atsako.

- Galiu įsivaizduoti…

- Būčiau sakęs bučinio, juk tai nieko blogo…

Oh, F You! Tik ‘nesusilydikime’ . Pakeičiu savo agregatinę būseną ir pavirstu į ledo gabalėlį po šitos žinutės. :)

 

 

                                                                                                                                                    :DDDD

Rodyk draugams

Gairės : | rašyti komentarą

4 chapter - back to reality

hernameisny | 2010-09-23 | Be temos

- Jis mane mušė! Mano fucking boyfriend mane mušė!!! Aš jo nekenčiu! - verkia mergina, su mėlyne akies srityje. Sunku suprasti nerišlius sakinius dėl smarkaus verksmo.

Aš stoviu už įstiklinto (neperšaunamu stiklu) prekystalio, su užraktu nuo tetos parduotuvės. Įsiaudrinusi mergina apsikabina mano tetą ir bekūkčiodama bliauna jai ant peties. Ši ją ramina.

- I want to kill him!!- rėkia.

- Kodėl nepraneši policijai?- paklausia teta.

- Negaliu, ašJįMyliu ,- kūkčioja, - JisVisąLaikąSakokadTaipDaugiauNebedarysSusitaikomIrVėlTasPats,- gaudo orą.

Pasižiūriu į Edgar, sėdintį ant kėdės bei stebintį situaciją - jis ironiškai šypsosi. Apsiverkusiai panai išėjus, paklausiu :

- Why the fuck you were smiling?

- Nothing nothing.

- Nagi, tell me, kaip tu gali juoktis iš panos, kurią ką tik primušė jos boyfriend?

- Aš nesijuokiau, - toliau šypsos.

- Šypsojais.

- Whatever, turbūt ji nusipelnė, - atšauna.

- Kaip gali taip sakyti??!! Tu toleruoji tai, jog galima pakelti ranką prieš moterį??!! - įširstu.

- Calm down. Niekada nedrįsčiau pakelti rankos prieš moterį. Bet c’mon, Demi, žinai, kad visos jos čia - kekšės.

Taigi, welcome to Ansonia, the town where ‘high’ people live. 

Į miestely, į kurį atvažiavus po Manhattan (kur nepastebi viso ‘šlamšto’, nes ne viskas yra auksas, kas auksu žiba) grįžti į kitokią realybę. Kurioje senelių namų darbuotojai protestuoja gatvėje, dėl neapmokamų kelių dienų atostogų, nepagalvodami apie tai, jog pasaulyje krizė, tegu džiaugias ką turi. Jų bosas dėl šio protesto visus iki vieno atleido. Miestelis praturtėjo bedarbiais. O senelių namų darbuotojų vietas užimti norinčių - atsiras tuoj pat.                        

Į miestely, kuriame jaunas ar senas rūko ‘žolę’, dauguma alkoholikai, sexaholikai ir narkomanai. Į miestely, kuriame sexas, išdavystės, paleistuvystė nėra tabu ir tai daroma kiekvieną dieną. Ir galų gale į miestely, kuriame gyvena patys talentingiausi, nuoširdžiausi, draugiškiausi žmonės kada nors sutikti tavo gyvenime, nepasaint jų priklausomybių, - tai puolę angelai.

‘Just gonna stand there
And watch me burn
But that’s alright
Because I like
The way it hurts’ - atrodo Rihanna dainuotų apie vieną iš jų.

Rodyk draugams

Gairės : | komentarai (2)

3 chapter - Jerry is (not) the liar

hernameisny | 2010-09-22 | Be temos

- Tu mane seki? - paklausiu. Jis pradeda kikenti.

- Ne, tai sutapimas. Kai pamačiau - atpažinau ir prisėdau, nes pasirodei šmaikšti.

- Atleisk, man taip gėda dėl to ką pasakiau H&M…

- Gal vis dėl to prisistatysi?

Nuleidžiu akis žemyn ir nusišypsau:

- Demi. Vit.

Draugiškai paspaudžiam viens kitam ranką.

- O dėl to ką pasakei H&M, nieko tokio, buvo labai juokinga - nusijuokia, - o tu ne new york’ietė?

- Ne, išlipsiu Stratford stotelėj, grįžtu pas tetą, - negaliu patikėti, kad kalbu su iškrypėliu ir dar jo paklausiu,- o tu?

- Važiuoju pas dėdę į Greenwich.

Įdomu ką toks kaip jis gali veikti Greenwich’e, gal turi elitinį ‘piercing’o'  saloną?

- Į Greenwich? Mm, juk tai svajonių miestas, kur kiekvienas norėtų turėti namą…

- Tikriausiai…Jokio stebuklo ten nėra. Išskyrus tai, jog labai mėgstu pamirkti dėdės džiakuzi.

O tai jis ir džiakuzi turi. Ir kaip mes žmonės, kartais galvojam vieną, sakom kitą.

- Džiakuzi? Galiu nutuokti, kad tavo dėdės namas turi ir daugiau pramogų…

- Biliardą, boulingą, baseiną, įrašų studiją…

Kas tavo dėdė? Milijonierius? Ir tu tas turtingų tėvų sūnelis, besinaudojantis jų pinigais ir besilinksminantis tik pasitaikius progai, turintis tuziną merginų aplink save?

- O.m.g.! Skamba kaip iš MTV teen cribs.

- Žinau. Bet tie turtai manęs netraukia. Ta prasme, nelaikau jų gyvenimo prioritetu. Jei yra pinigų -gerai. Tačiau neesu tas, kuris padarytų BET KĄ dėl jų.

Skamba protingai, bet ar tai tiesa?

- Gera girdėti, jog dar yra žmonių mąstančių taip kaip tu. Tavo dėdė turbūt pelningas verslininkas?

- Namą jam paliko jo tėvai. Anksčiau nebuvo taip sunku išlaikyti nekilnojamąjį turtą, taip kaip dabar. Mano dėdė buvo beprarandąs namą, nes neįstengė išmokėti mokesčius, bet tada atsirado JI.

- Jo žmona?

- Jo geriausia mokyklos laikų draugė. Jie kartu atidarė fabriką, kuriame gaminamos kokybiškiausios medžiagos. Dabar iš jų audinius perka žinomiausi ‘vardai’, kaip ‘Hugo boss’, ‘Prada’, ‘Guess’ ir kt…

- Įdomu labai įdomu… - kaip įmanoma pasakoti tokias istorijas tiką susipažinus?

- Beje, ta moteris tapo jo žmona! - kaip entuziastingai jis man pasakoja, toks vaizdas, jog vis dėl to tai ne skaitytas romanas, o tiesa?

- Žavu! - nusijuokiu.

Dar kelias minutes šnekam apie gyvenimą. Pasirodo jis mokosi NYU universitete.

- Tu toks šarmingas, primeni aktorių,- pasakau.

- Gal dėl to jog būnu su aktoriais ,- nusišypso,- netgi ta raudonplaukė, su kuria šiandien užsukom į H&M.

Na, va priėjom liepto galą - pamanau.

- Ji?.. Atleisk, jog pasakysiu, bet jūs tokie…be kompleksų! - kokia visgi aš mandagi.

- Kodėl?

Nemėgstu kvailų klausimų.

- Na… ta tema apie ‘piercing’ą’…

- Tu mūsų klauseisi? - kaip įmanoma būtų negirdėt?! - Štai kur šuo pakastas, tik dabar supratau.

- Ką supratai? - tik nereikia čia vaidinti.

- Tavo reakciją į mane, kai palikai švarkelį…

- Ko tikėjais po to, ką girdėjau tave kalbant? - idiotas.

- O Dieve!!Turbūt pagalvojei, jog esu didžiausias kada nors matytas iškrypėlis!

Suraukiu kaktą bei apsimetu, jog mąstau.

- Ne, šiandien buvo ir blogesnių…

- Stop! Bet aš neesu toks, kokį manai esant! - o taip, aš daug ką manau.

- Kurgi ne…

- Stop it! - how dare you?

- I didn’t even start, - pasakau.

- Listen, tai ką mes pasakėm buvo netiesa… Mes tik repetavom Olivios scenarijų!

- No way! Ji filmuojasi porno filme? - negaliu patikėti, jog įmanoma šitaip sekti pasakas.

- Ne, tai jos namų darbas.

- Namų darbas išmokti būti porno žvaigžde? - man pradeda patikti šis absurdiškas pokalbis.

- Tavo sarkazmas - žudantis, - haha.

- Tai net ne sarkazmas, - pasakau.

- Whatever. Jai tiesiog reikėjo išmokti vaidinti vieną iš tų ‘ be tabų’ merginų, kurios gyvena ‘in the city’, be kompleksų, šiek tiek pasileidusią. Dėl to kai atsisukai mūsų veido minos ir buvo rimtos. Tai mums patiems buvo lyg savotiškas testas, kurį mes išlaikėm! - paraustu iš gėdos, nes  suvokiu, jog visą laiką, kol maniau jį meluojant, tai buvo tiesa! Antrą kart per dieną esu per daug kritiška.

- Wow! Reikėjo paprašyt H&M pardavėjos, būtų pamokinus kaip elgtis. Bendrai, užtektų tik pabendrauti su ja - ir suprastum, kaip atlikti ‘NY’s bitch’ vaidmenį.

- Tai kokių dar iškrypėlių šiandien sutikai?- domisi.

Papasakojau apie porelę.

- Aš būčiau tą patį pasakęs to vyruko vietoj, - prisipažįsta ir sukikena.

- Stop it.

- I didn’t even start, - atsako mano žodžiais.

- Pastebėjau, jog šiandien spoksojai į mane, ar tai irgi buvo vaidyba?

- Damn no. Tinkamesnis klausimas būtų kaip galima į tave nežiūrėt? - oi, tik nereikia.

- O kas man yra? Kažkas ne taip? Išsitepiau?

- Šmaikštuolė, - šypsos palaikydamas akių kontaktą (kokios jos rudos!)

- Rimtai.

- Ne, tu tiesiog graži, - toliau palaiko akių kontaktą. Būtina ? Ruda plaukų sruoga užkrenta jam ant akių.

- O kai į mane žiūri man visuomet atrodo atvirkščiai.

- Na ir keistas požiūris, apskritai tu keista , - nusimeta plaukus nuo akių.

- Ar tai blogai?

- Tai gerai, nes išsiskiri iš kitų.

- Šmaikštuolis.

Abu nusijuokiam, nenuleisdami akių (vis dar!). Jo šypsena perlų baltumo.

Sekanti jau turėjo būti jo stotelė, taigi apsikeitėm numeriais ir palinkėjom viens kitam sėkmės. Jis atsistoja prie išėjimo. Tik dabar nužvelgiu nuo galvos iki kojų - gan aukštas, ne per liesas, bet ne per daug užsibuvęs sporto salėje. Mėlyna maikutė geltonais užrašais, tamsiai mėlyni džinsai, bei sportbačiai su metalinėmis sagtimis

 

 

 

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šypsausi, nes mane žavi amerikiečių atvirumas, pvz Jerrio. :)

Rodyk draugams

Gairės : , , | 1 komentaras