BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar gali būti taip, kad beviltiškai įsimylėjau gėjų?! Netikiu, jog jis nepastebėjo mano reakcijos į ‘He’s gay reiškinį’? Išeinant iš A&F pardavėjas gėjukas pamerkė jam akį. Kaip klaiku, norėjau kuo greičiau nešdintis. Jis palydėjo mane iki Grand Terminal, pabučiavo į skruostą ir pasakė- iki kito karto.  Įlipau į traukiny, vaizdai plaukė žiūrint pro langą. Ironiškai šypsojausi. Pasitiko stotelėj teta. ” Na, kaip su drauge?’ - paklausė. Man trūko kantrybė - ” Tai buvo visai ne draugė!”. Teko papasakot apie Jerry. Sureagavo, kaip nekeista, įspūdingai šiuolaikiškai ir ramiai. Teks juos supažindinti. O tai, jog jis gėjus ją dar labiau nuramino, nes mat ‘nepavojingas’. ” Pavojingesnis už ne gėjų” - pamaniau.

” Can you meet the day after tommorow?:) xx” - kas gi jei ne mano mylimas draugas - J. ;)

“why?” - visiškai nenorėjau susitikti, neištverčiau šalia jo, žinodama tiesą.

“What do you mean why? I already miss You, friend!” - dabar suprantu ką reiškia “just friends” posakis vaikinui. :)

“Me too, FRIEND. I’ll see if I can meet you” - atrašau.

“Omg, it’s working lol”

“What’s working?” - nesupratau.

“Nvm, you’ll figure it out later, blondie.xx”

Na tikrai, gėjus, kas per šnekėjimas užuominomis?!!

Man reikia relax’o. Pasileidau muziką ir lovoj skaičiau “Audrey Wait! knygą”, užsikąsdama muffin’u. Į kambary užėjo teta:

- Rytoj vėl važiuojam į Manhattan’ą su Sophie (pussesere) - jai bus reklamos audition.

Na gerai, aš nieko prieš važiuoti į NYC kiekvieną dieną.

- Beje, Edgar nori su tavim susitikti.

“oh jeez” - pagalvoju.

“Hey. Gal gali mane išmokyti vairuoti mašiną?” - nusiunčiu sms Edgar.

“No problem.” - atrašo.

Teta sužinojusi ko paklausiau ėmė skardžiai juoktis: ” Žinojei, jog ‘car’ albaniškai reiškia vyrišką organą, man pats Edgar sakė”.

OH NO.

****

Šiaip ne taip anksti išsiverčiu iš lovos. Kavą į rankas- ir važiuojam. O jau pusseserytė atrodo, kaip lėlytė - raudona suknutė, bantukas plaukuose ir mieli batukai. Tamsūs, garbanoti jos ilgi kaip undinės plaukai ir didelės rudos akys.

“One on one” studio West 27th street, viduje labai šiuolaikiškas dizainas, geometrinių figūrų baldai, daug raudonos spalvos, prieblanda. Atsisėdom ant kietos sofutės, laukėm kol pakvies mažiukę. Priešais, ant kėdės, sėdėjo labai graži panelė - rimtai, modelis, šiek tiek panaši į Megan Fox. Atsistojau eit į wc, kuris buvo už kampo, tamsaus koridoriuko gale. ‘Sexodromo’ apšvietimas-pagalvojau. Jau belenkiant wc rankeną, kažkieno rankos mane apsikabino per liemenį, o beišeinantį riksmą užčiaupė tvirta ranka. Sunkiai suvokiama panika ir adrenalinas žaibišku greičiu startavo lenktynes mano kraujyje. Mane apsuko - įsimūrijau tiesiai į tas kerinčias rudas akis - Į Jerrio akis. Šis tyliai juokėsi ir atsargiai atitraukė ranką nuo mano burnos.

-GOD’DAMN’IT’KĄ’ČIA’VEIKI’IDIO-TAS!!!!!!!!!!!! - buvau tokiaa įsiutus, jog ėmiau jį trankyti. Jis pradėjo juoktis labai garsiai, jog turbūt visa studija nuaidėjo.

Pamačiau tekiną, atbėgančią, iššsigandusią tetą - Prie Tavęs jis lenda?!!!!

Panika ir adrenalinas pasiekė finišo tiesę ir nurimo.

- Oi ne, čia Jerry, apie kurį vakar pasakojau. Atsitiktinai susitikom dabar , - sarkastiškai šypsodamasi į jį pasižiūrėjau “tuoj užmušiu” žvilgsniu.

- Sveiki. Nice to meet you, - ištiesė ranką tetai.

- Tai visgi ką čią veiki? - paklausiau, toliau sarkastiškai besišypsodama.:)

-Atėjau filmuotis reklamai, nesitikėjau tave čia sutikti.

- Tuo labiau aš.

- Šaunuolis! Tai praėjei atranką? - sukrykštavo teta, - visai geras biznis iš tokių reklamų gaunas..va mes mergytę savo irgi atvedėm…

- Taip, ne pirmą kartą jau reklamoj filmuojuos…Reikia laiko atrast tokiem dalykam, dabar vasara taip kad…

- Būtent! Aš ir vaikų nevežioju mokslo metais. Kur mokaisi?

- NYU.

- o wow!

Blah blah blah. Šnekėjo visą laiką, kol Sophie grįžo iš atrankos kambario. Pripažįstu, jis paliko super įspūdį tetai.

- Tai gal jūs eisit kur nors šiandien drauge? - paklausė ji.

- Šiaip neplanavom… - numykiau.

- Žinoma! - atšovė jis.

- Bet.. - bandžiau priešgyniauti.

- Eikit tik ir smagiai laiką praleiskit! - ragino tetulė.

Jerris griebė už rankosir išsitempė iš studijos. Tik įėjus į liftą ėmė juoktis.

- Ar gi aš ne nuostabus? Sužavėjau tavo tetą ir tave išsivedžiau su savimi!

- Žinoma, džiaukis, kad gyvą išsitempei, nes maniau gausiu infarktą.

- Būčiau atgaivinęs, - prisitraukė mane prie savęs taip arti, jog jutau jo kvėpavimą.

Minutę taip stovėjom lyg sustingę. Atsidarė liftas - įėjo sumišęs, besišypsantis modelis. Išlėkėm iš lifto, jau kartu besijuokdami.

- Tu žinai - ką jis pamanė? - paklausiau.

- Pamanė, kad ir jį priimsim į kompaniją…lifte.

Juokėmės lyg išprotėję kaip ir vakar. Po kelių minučių greito ėjimo, jam tempiant mane už rankos, susivokiau:

-Kur mes einam?

- Į biblioteką.

- Į biblioteką?!

- Taip. Pasiimsiu kelias knygas, kurias reikia perskaityti per vasarą.

- Na ok.

Centrinė NYC’s biblioteka - didžiulė, aukštomis lubomis, tarp knygų, kur beveik nėra žmonių, galima pasiklysti.

- Einam prie Šekspyro skyriaus, - pasakė.

Tai buvo atokiausias bibliotekos kampelis, pasijutau, lyg toje Romos imperijos didžiulėje bibliotekoje kaip iš filmų. Jis įnirtingai ieškojo reikiamų knygų, aš irgi vieną kitą pasiimdavau perversti.

- Žinai tą raudonplaukę mano draugę, kuri maniau permiegojo su mano dėde?

- Na?

- Vakar su ja šnekėjau.

- Ką sakė?

- Susimoviau. Dėdė rado ją prie savo laiptinės durų nualpusią. Pasirodo, “gudruolė” nuėjo į kažkokį vakarėly, kur renkasi “tos bitches” (norėjo patirties gauti savo kvailam vaidmeniui) ir padaugino.

- Suprato, kad per toli nuėjo dėl to vaidmenio? Atsiprašei tikiuosi?

- Žinoma atsiprašiau.

- Kaip tavo draugas? - paklausiau ir netyčia (turbūt nes nervinausi būtent to klausdama) iškrito knygos iš rankų.

Atsiklaupiau jų pakelti. Jis irgi. Netyčia rankos susilietė.  Mane nukrėtė šiurpuliukas. Pasiruošiau staigiai stotis, bet jis nepaleido mano rankos.

- Palauk. Turiu tau kai ką pasakyti. Daugiau nebegaliu. Maniau ištversiu nors savaitę - neištveriu net vienos tokios akimirkos, - sumišęs pasakė.

- Apie ką tu čia kalbi? - buvo taip negera, negalėjau pakęsti tokio artumo šalia šio gėjaus(kuris tiesą sakant, visiškai nebuvo į tokį panašus).

- Apie štai ką , - pasilenkė ir pabučiavo į lūpas. Staigiai atsitraukiau.

- Ką tu darai?! Juk tu gėjus! - sušukau.

- Aš ne gėjus.

Praradau kalbos dovaną.

- Melavau specialiai, jog galėtume tapti tikrais draugais iš pradžių, bent savaitę - be ‘šitų bučiavimusių”, bet rodos tai neįmanoma… - sedėjau visiškai sustingusi, akys žaižaravo, į galvą vožtelėjo labai aitrus smilkalų kvapas, kurį uždegė bibliotekininkė, ir JIS, savo elgesiu, žvilgsniu bei žodžiais.

- Rodos, neturi ką pasakyti, - sukikeno. Žiojaus kažką ištarti, bet nespėjau - beprotiškumo akimirką padidino dar vienas jo beprotiškai fantastiškas  bučinys.

Pasigirdo bibliotekininkės balsas. Jis atsistojo. Aš taip ir likau sedėti, be žado. Gal atsikelsi - ištiesė rankas, ar nori sedėti čia visą dieną?

- Bet tu esi…

- Nenuspėjamas, - nusijuokė jis.

- Būtent, - atsakiau.

- Žiūrėk, - pasakė ir išsitraukė cigaretes iš kišenės.

- Tik nesakyk…

- Taip.

- Ne! - sušukau.

- Shh, - sušnypštė, - nereikia jog ponia bibliotekininkė išgirstų.

-OMG!

Ir taip. Jis užsidegė cigaretę bibliotekoje! Nepaneigsiu, TAI buvo diena, suteikusi KELIASDEŠIMTTŪKSTANČIŲ kartų daugiau jausmų nei per visus metus! Na, o kitką, mūsų privatumą - palikite mums. Atitraukite žvilgsnį nuo laimingų mūsų, perlinės jo šypsenos, išeikite iš bibliotekos, atsidurkite judrioje gatvėje, pakilkite po truputį virs dangoraižių ir lyg Dievai, atsisėdę ant debesies ir išgėrę Pina Colados, šmaikščiai nusijuokite.

:)

Patiko (7)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą